Rusijos televizijos kanalas „Rossija 1“ pranešė, kad Vokietijos karinio jūrų laivyno signalų žvalgybos laivas „FGS Oste (A52)“ itin atidžiai sekė Rusijos laivyno veiksmus Baltijos jūroje vykusių „Liepos audros“ (rus. Iyulsky Shtorm) pratybų metu.
„FGS Oste“ laikėsi vizualinio kontakto su Rusijos karo laivais tarptautiniuose vandenyse, stebėdamas jų manevrus bei treniruotes. Tuo pačiu metu buvo fiksuojamas rusų raketinių laivų pasirengimas vykdyti realių šaudymų užduotis.
Laikinas incidentas kilo, kai vokiečių žvalgybinis laivas įplaukė į zoną, kur buvo planuojamos šaudymo pratybos. Rusijos mažasis raketinis laivas „Burya“ („Audra“) užmezgė ryšį su vokiečiais ir paprašė pakeisti kursą, kad būtų užtikrintas visų laivų saugumas.
Yra tikimybė, kad vokiečių laivas neapsiribojo vien vizualiniu stebėjimu. Teigima, kad galėjo būti renkama elektroninė informacija apie Rusijos laivus – radarų dažniai, ryšio sistemos bei nuotoliniu būdu valdomos ginkluotės parametrai.
„FGS Oste“ priklauso 423-ajai laivų klasei, kuri žinoma dėl savo pažangių žvalgybos, stebėjimo ir duomenų analizės sistemų. Tokie laivai specializuojasi elektroninio spektro stebėjime – nuo paprastų radijo bangų iki sudėtingų taktinių signalų.
Filmavimo metu buvo užfiksuota, kaip vienas iš Rusijos raketinių laivų ruošėsi paleisti zenitines raketas iš „3M89 Palash“ sistemos. Tuo pat metu laivai aktyviai palaikė radijo ryšį tarpusavyje. Šie keitimaisi signalais galėjo būti tiriami žvalgybinių sistemų, siekiant identifikuoti taktinius veiksmų algoritmus ir ryšio protokolus.
Vienas iš pagrindinių „Liepos audros“ pratybų akcentų buvo naujų jūrinių ginklų panaudojimas, įskaitant ir smogiamuosius jūrinius dronus. Rusijos karinės pajėgos skelbė, kad tokie dronai sėkmingai sunaikino simbolinį priešo taikinį, pratybų metu susprogdintas imituotas karinis objektas.
Kartu su jūriniais dronais pratybose buvo panaudoti FPV dronai ir keletas naujo tipo povandeninių bepiločių aparatų. Jų techninės charakteristikos bei paskirtis nebuvo oficialiai atskleistos. Tačiau jų pasirodymas signalizuoja apie besiplečiančias Rusijos galimybes karyboje.
Dar 2024 metų gegužę Rusijos karinis jūrų laivynas pranešė apie naujų dalinių steigimą, kurie specializuosis bepiločių sistemų valdyme. Tokie padaliniai bus aprūpinti visų tipų robotizuota įranga, nuo oro dronų iki žemės, vandens paviršiaus ir povandeninių sistemų.
Europos šalims, ypač toms, kurios ribojasi su Baltijos jūra, šie pratybų metu užfiksuoti duomenys, itin vertingi. Galimybė analizuoti, kokiomis dažnių juostomis Rusija valdo savo bepilotes sistemas, kaip formuojamos jų misijos, kokiais algoritmais grindžiamas jų veikimas, visa tai gali tapti strateginiu pranašumu ruošiantis galimiems konfliktams regione.
Nors šis stebėjimas vyko tarptautiniuose vandenyse ir oficialiai nelaikomas tiesiogine grėsme, jis puikiai iliustruoja, kaip modernios karinės pratybos tapo informacinių technologijų, žvalgybos bei bepiločių įrenginių demonstravimo aikštele.
Augantis susidomėjimas tokiomis priemonėmis rodo, kad Baltijos jūros regionas išlieka viena aktyviausių geopolitinės įtampos zonų Europoje.
