Sekmadienį tarp Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos buvo pasirašyta nauja prekybos sutartis, kuri sulaukė prieštaringų vertinimų. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pirmadienį pareiškė, kad susitarimas yra silpnesnis nei ankstesnis JAV ir Jungtinės Karalystės pasiektas susitarimas.
Pasak jo, Donaldui Trumpui šios derybos tapo akivaizdžia pergale. Susitikęs sekmadienį su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen Turnbery mieste Škotijoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie naujus prekybos susitarimo punktus.
Pagrindinis jų – 15 proc. muito tarifas daugumai prekių, eksportuojamų iš ES į JAV. Pirmadienio pokalbyje laidoje „Fight Hour“, transliuotoje „Facebook“ ir „YouTube“, V. Orbanas šį susitarimą pavadino ne derybomis, o didele JAV pergale.
„Tai nebuvo jokios lygiavertės derybos. Prezidentas Trumpas tiesiog suvalgė Ursulą von der Leyen pusryčiams“, – kalbėjo jis.
V.Orbano teigimu, tai dar kartą patvirtino, kad Trumpo, kaip derybininko, svoris yra nepalyginamai didesnis nei EK vadovės, kurią Orbanas prilygino „plunksninio svorio atstovei“.
Dar šeštadienį V. Orbanas išsakė abejones dėl Europos Sąjungos gebėjimo derėtis efektyviai, pareikšdamas, kad „dabartinė ES vadovybė nuolat pasirašys prasčiausius įmanomus susitarimus su JAV“.
Jungtinė Karalystė – geresnė derybininkė?
Tuo tarpu su Jungtine Karalyste sudaryta prekybos sutartis, pasak Trumpo, apima platesnį naudingų sąlygų spektrą. Britai įsipareigojo atverti savo rinką JAV produkcijai, įskaitant jautieną ir etanolį, ir panaikinti tam tikras netarifines kliūtis.
Mainais už tai JAV pažadėjo sumažinti muito tarifus net 100 tūkstančių britiškų automobilių – nuo 27,5 proc. iki 10 proc.
Be to, britiškų plieno ir aliuminio gaminių tam tikra dalis bus atleista nuo 50 proc. muitų, o aviacijos pramonėje planuojama laisvosios prekybos zona. Šios sąlygos vertinamos kaip palankesnės Jungtinei Karalystei nei ES pasiūlytos alternatyvos.
Tuo pačiu metu Trumpas pranešė, kad ES taip pat įsipareigojo pirkti didelius kiekius amerikietiškos karinės įrangos ir energetinių išteklių, taip pat investuoti net 600 milijardų dolerių į JAV ekonomiką.
Šie du susitarimai, su ES ir Jungtine Karalyste, aiškiai parodė, kiek skiriasi derybinės strategijos ir galutinis rezultatas, kai prieš vieną stalą sėda JAV ir du labai skirtingi partneriai.
