Maljorka, viena populiariausių Ispanijos atostogų krypčių, šią vasarą išgyvena neįprastai tylų sezoną. Šios Balearų salos gyventojai pastaraisiais metais vis dažniau reiškė nepasitenkinimą masiniu turizmu, o šiemet šie protestai pasiekė aukščiausią tašką.
Vietiniai organizavo demonstracijas, skandavo šūkius, raginančius turistus išvykti, o kai kurie veiksmai peržengė taikaus protesto ribas. Paradoksalu, bet šios pastangos atgrasyti lankytojus pasiteisino, sala šiemet sulaukė gerokai mažiau svečių, tačiau tai smogė ir vietos verslui.
Maljorkos gyventojai jau kurį laiką išreiškia nepasitenkinimą turizmu, kuris, jų manymu, daro žalą gyvenimo kokybei, sukelia per didelį triukšmą, apkrauna infrastruktūrą ir iškelia būsto kainas. Pavasarį ir vasarą vyko keli protestai, o vienas iš jų, birželio mėnesį Palmės mieste, sulaukė didelio atgarsio.
Maždaug šimtas protestuotojų apsupo restoranuose sėdinčius turistus, skandavo šūkius ir reiškė nepritarimą jų buvimui. Reikėjo policijos įsikišimo, kad būtų užtikrintas svečių saugumas. Po šio incidento Balearų valdžia atsiprašė turistų, pabrėždama, kad toks elgesys neatspindi visos bendruomenės požiūrio.
Panašu, kad tokie signalai iš vietinių gyventojų buvo išgirsti. Šių metų sezono viduryje kai kuriuose Maljorkos kurortuose matomas neįprastai mažas lankytojų srautas. Ypač tuščios tapo vietovės Capdepera ir Soller, kurios anksčiau buvo itin populiarios tarp vokiečių ir šiaurės Europos turistų.
Šių regionų svečiai, pasak vietos verslininkų, itin jautriai reaguoja į neigiamas žinutes ir protestus, todėl šiemet dažniau renkasi kitas atostogų kryptis. Tuščios kavinės terasos, lengvai randamos vietos automobilių stovėjimo aikštelėse ir mažesnis viešbučių užimtumas tampa vis dažnesniu reiškiniu.
Kai kurie restoranai, net ir sezono įkarštyje, buvo priversti išleisti darbuotojus atostogų, o kiti net nepradėjo ieškoti papildomų sezoninių darbuotojų. Tai neįprasta praktika liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai įprastai viešbučiai ir maitinimo įstaigos dirba maksimaliu pajėgumu.
Ekskursijų pardavimai sumažėjo apie penktadaliu, tai rodo akivaizdų turistinio aktyvumo nuosmukį. Kelionių autobusų operatoriai, taksistai bei parduotuvių savininkai taip pat skundžiasi sumažėjusiomis pajamomis. Kai kurie pripažįsta, kad pajamos yra net iki 20 procentų mažesnės nei ankstesniais metais.
Tokia situacija kelia nerimą visam regionui, kuris stipriai priklauso nuo turizmo. Viešbučių užimtumas šiuo metu vos viršija 60 procentų, o restoranų dar mažesnis. Prieš pandemiją tokie skaičiai būtų buvę neįsivaizduojami.
Pasak vietos restoranų asociacijos atstovų, ši vasara yra blogiausia nuo pandemijos laikų. Kai kurie verslai atsidūrė ant bankroto ribos, o prognozės rodo, kad šimtai kavinių ir restoranų gali būti priversti užsidaryti dar iki rudens.
Maljorkos pavyzdys tampa pamoka, tai turizmo ribojimas be aiškaus plano ir dialogo gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Nors siekiama apsaugoti vietos gyvenimo kokybę, būtina išlaikyti pusiausvyrą, kad nenukentėtų ekonomika ir socialinis stabilumas. Galiausiai, net ir nuo turistų pavargę regionai turi apgalvoti, kaip jų nebuvimas paveiks kasdienį gyvenimą.
