Kai dangų perplėšia nepažįstamas dūzgimas ar horizonte matyti dūmų debesys, svarbiausia yra nepasiduoti panikai. Nuo pirmųjų perspėjimo signalų iki veiksmų, kurie gali turėti lemiamą reikšmę gyvybei – kiekviena akimirka yra svarbi.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, karo grėsmės ar priešo dronų, orlaivių ar raketų pavojus nebėra tik teoriniai scenarijai, o tai realybės dalis, su kuria privalome būti pasiruošę susidurti.
Pirmas žingsnis visuomet yra tinkama informacija. Gavus perspėjimo pranešimą, įsijunkite Lietuvos radiją ar televiziją, stebėkite žinutes mobiliajame telefone. Tinkamai suveikusi Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS) gali tapti gyvybiškai svarbiu šaltiniu.
Jei signalas „Oro pavojus“ jus užklumpa gatvėje – nesiblaškykite. Ieškokite daubos, griovio, požeminės perėjos, rūsio, bet kokios priedangos, kurioje galite pasislėpti nuo pavojų.
Likite ramūs. Pasistenkite perspėti artimuosius, bet venkite bereikalingų judėjimų. Nevaikščiokite be reikalo, nepalikite namų. Gavę nurodymą slėptis – apsirenkite ir imkite su savimi tai, kas svarbiausia – dokumentus, vandenį, maisto, medikamentų, asmenines apsaugos priemones, telefoną, radijo imtuvą, žibintuvėlį.
Jeigu likote namuose – užgesinkite šviesas, užtraukite užuolaidas, klijuokite langus lipnia juosta. Slėpkitės rūsyje arba kambaryje be langų. Jeigu įranga leidžia, informuokite draugus ar kaimynus, kur esate, nes tai gali išgelbėti jus nelaimės atveju.
Kaip elgtis susišaudymo ar sprogimo metu?
Jei lauke netikėtai pasigirsta šūviai, jokiu būdu nebėkite, iškart griūkite ant žemės, rankomis prisidenkite galvą. Net jei vieta atrodo purvina ar nepatogi – neieškokite kitos, nes judėjimas gali tapti lemtingas.
Tyliai ir kantriai laukite, kol šaudymas liausis, tik tuomet šliaužkite į patikimesnę priedangą – rūsį, griovį, už konteinerio ar pastato kampo.
Jei esate namuose – išjunkite šviesą, šliaužkite į patalpą be langų, pavyzdžiui, vonią. Naudokitės šluotos kotu ar kitu daiktu, kad užtraukę užuolaidas išliktumėte nematomi. Jeigu girdite sprogimą – kriskite ant žemės, pridengkite galvą, pasinaudokite bet kokia priedanga, grioviu, šaligatvio kraštu, pastatu ar medžiu.
Nešokite iškart lauk, nes skeveldros krinta dar keletą sekundžių po sprogimo, gali būti ir antrinių sprogimų. Tik įsitikinę, kad pavojus praėjo, ieškokite kitos saugios vietos ir ten pasilikite bent pusvalandžiui.
Jeigu šalia yra sužeistųjų – padėkite jiems. Judėkite atsargiai, nes sugriuvę pastatai gali būti nestabilūs. Niekada nelieskite įtartinų daiktų, pažymėkite vietą ir apie ją praneškite atsakingoms institucijoms. Jeigu galite prisidėkite prie griuvėsių valymo ar nukentėjusiųjų gelbėjimo.
Ką daryti, jei jūsų mieste pasirodo ginkluoti kariai?
Tokiomis akimirkomis svarbiausia yra likti gyvam. Nesistenkite vaidinti didvyrio, nesiginkite žodžiais, nešūkaukite apie tarptautines konvencijas. Jei matote karius – laikykitės atokiau.
Net ir atsitiktinis žvilgsnis ar judesys gali būti suprastas kaip grėsmė. Nefotografuokite ir nefilmuokite, nebūkite smalsūs. Prie tankų ar šarvuočių geriau nesidairyti – galite būti palaikyti šnipais.
Vaikai neturi eiti į gatves. Jie ne tik pernelyg smalsūs, bet ir nesupranta grėsmių – jų saugumas turi būti jūsų prioritetas. Jei reikia eiti į miestą – eikite pėsčiomis, o ne automobiliu. Vaikščioti saugiau dviese.
Prieš tai būtinai išsiaiškinkite, kada tai mažiau pavojinga, tai priklauso nuo snaiperių, komendanto valandos ar artilerijos apšaudymų.
Jei priešiški kariai įeina į jūsų namus – palikite juos. Jūsų gyvybė svarbiau už turtą. Kalbėdami su ginkluotais žmonėmis – nerodykite rankų kišenėse, venkite staigių judesių. Nepasiduokite emocijoms. Tokios akimirkos reikalauja visiško susikaupimo.
Veiksmai, kurių negalima pamiršti
Jei gaunate nurodymą evakuotis – išjunkite elektros prietaisus, užsukite dujų ir vandens sklendes. Uždarykite langus, langines, užrakinkite duris. Įsidėkite svarbiausius daiktus – dokumentus, pinigus, maistą, telefoną.
Ir nepamirškite, kad ryšio linijos turi likti laisvos. Neskambinkite be reikalo, jūsų skambutis gali užblokuoti pagalbos kvietimą.
Situacijos, kai užpuolama šalis, yra didžiausias streso išbandymas. Tačiau net ir tokiose aplinkybėse sąmoningumas, šaltas protas ir veiksmai pagal planą gali išgelbėti ne vieną gyvybę. Svarbiausia yra išlikti ramiais ir prisiminti, kad net sudėtingiausioje situacijoje visada yra ką padaryti.
