Mokslininkai aptiko išskirtinai gerai išsilaikiusį fosiliją, kuri galėtų visiškai pakeisti dabartinį supratimą apie vorų ir jų giminaičių kilmę. Šis atradimas atskleidė, kad prieš 500 milijonų metų gyvenusi jūros būtybė, vardu Mollisonia symmetrica, turėjo smegenų ir nervų sistemą, stulbinančiai panašią į šiuolaikinių voragyvių, pavyzdžiui, vorų ir skorpionų.
Tai leidžia manyti, kad voragyviai iš pradžių išsivystė ne sausumoje, kaip ilgą laiką manyta, o jūroje. Ilgą laiką mokslininkai buvo įsitikinę, kad vorai ir kiti voragyviai atsirado tada, kai jų protėviai prisitaikė gyventi sausumoje.
Tačiau naujausi duomenys leidžia manyti, kad jų evoliucija galėjo prasidėti daug anksčiau ir visiškai kitokioje aplinkoje, tai jūros dugne. Mokslininkai, tyrinėję Mollisonia symmetrica fosiliją, rado įrodymų, kad jos smegenų sandara atitinka tai, ką matome šiandieniniuose voruose, o ne krabuose ar vabzdžiuose.
Smegenys sugriauna nusistovėjusią klasifikaciją
Tyrimo metu buvo išanalizuota šios senovinės būtybės nervų sistema. Paaiškėjo, kad jos priekiniame kūno segmente, prosomoje yra aiškiai išsidėstę ganglijai, valdantys penkias galūnių poras. Be to, fosilijoje buvo pastebėti nervai, einantys į žnyplių formos struktūras, panašias į dabartinių voragyvių „kandžius“.
Tačiau svarbiausias atradimas buvo tas, kad Mollisonia smegenys turėjo atvirkštinį išdėstymą nei daugumos kitų nariuotakojų, tokių kaip vėžiagyviai ar vabzdžiai. Ši unikali savybė, būdinga tik voragyviams, rodo, kad jų neurologinė sandara buvo labai specifinė jau nuo ankstyvų evoliucijos etapų.
Kūno forma priminė skorpioną
Mollisonia išvaizda buvo taip pat ne mažiau įdomi. Jos kūnas buvo sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių, priekio, apsaugoto tvirtos „šarvo“ struktūros, ir užpakalinės segmentuotos dalies, pasibaigiančios plačia uodega. Šis kūno planas priminė šiuolaikinį skorpioną, tačiau anksčiau ji buvo laikoma tik primityviu cheliceratu grupės, kuriai priklauso ir pasagos krabai, atstovu.
Pasak tyrėjų, tokia smegenų sandara galėjo turėti ir praktinės reikšmės. Galimai šis atvirkštinis smegenų išdėstymas leido greičiau perduoti signalus į galūnes, užtikrinant tikslų judesių valdymą. Tai būtų paaiškinimas, kodėl vorai geba taip mikliai judėti, staigiai pulti grobį ir kurti sudėtingus voratinklius.
Ryšys su šiandieniniais vorais, statistiškai pagrįstas
Tyrėjai taip pat atliko statistinį nervų sistemos bruožų palyginimą tarp įvairių gyvų ir išnykusių nariuotakojų. Analizė, apėmusi daugiau kaip šimtą morfologinių požymių, parodė, kad Mollisonia yra artima šiuolaikiniams voragyviams. Tai reiškia, kad jos palikuonys galėjo išplisti į sausumą ir tapti dabartiniais vorais, skorpionais ir kitais šios grupės atstovais.
Vienas įdomesnių spėjimų, kad vorų medžioklės įgūdžiai galėjo paskatinti vabzdžius išvystyti sparnus. Skrydžio galimybė, tikėtina, buvo viena iš strategijų išvengti plėšrių vorų. Vis dėlto, net ir šiandien milijonai vabzdžių vis tiek patenka į kruopščiai nuaustus vorų tinklus.
Nors ne visos senovinės Mollisonia rūšys yra išlikusios taip gerai, kad būtų galima tyrinėti jų smegenis, jei jos turėjo panašią neurologinę struktūrą, jų palikuonys galėjo tapti šiuolaikinių voragyvių protėviais. Tai reikšmingas atradimas, suteikiantis naują požiūrį į tai, kaip atsirado viena svarbiausių plėšriųjų gyvūnų grupių mūsų planetoje.
