Naujausi moksliniai tyrimai atskleidė, kad mūsų DNR gali numatyti polinkį į nutukimą dar gerokai prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams. Naudodami daugiau nei penkių milijonų žmonių genetinius duomenis, mokslininkai sukūrė itin tikslų daugiageninį rizikos įvertinimo balą, kuris gali prognozuoti nutukimo riziką jau ankstyvoje vaikystėje.
Pastebėta, kad pirmieji požymiai dažnai pasirodo dar iki penkerių metų amžiaus, o tai suteikia svarbią galimybę ankstyvai intervencijai. Nors testas efektyviausias tarp europietiškos kilmės žmonių, jis atveria duris individualizuotoms sveikatos priežiūros strategijoms, ypač vaikams.
Pasaulinė nutukimo federacija prognozuoja, kad iki 2035 metų daugiau nei pusė planetos gyventojų gali būti turintys antsvorio arba nutukę. Nors egzistuoja įvairios gydymo galimybės nuo gyvenimo būdo pokyčių iki medikamentų ar chirurgijos, šie metodai nėra vienodai veiksmingi ar prieinami visiems.
Tyrėjai, siekdami rasti naujų būdų šiai problemai spręsti, išanalizavo milijonų žmonių genetinius duomenis. Jie sukūrė daugiageninį rizikos įvertinimo balą, kuris susijęs su nutukimu suaugus ir rodo aiškius požymius jau vaikystėje.
Šis balas gali padėti atpažinti tuos vaikus ir paauglius, kurie dėl genetinių priežasčių gali būti labiau linkę į nutukimą ateityje. Tokiu būdu būtų galima laiku pasiūlyti sveiko gyvenimo būdo rekomendacijas dar prieš atsirandant svorio problemoms.
Kodėl ankstyva intervencija gali būti lemiama
Tyrimo vadovas, Kopenhagos universiteto docentas Roelofas Smitas, teigia, kad šio balo stiprybė slypi nuoseklume, tai ryšys tarp genetinio įvertinimo ir kūno masės indekso matomas nuo mažens iki suaugusiųjų amžiaus. Svarbu tai, kad balas suveikia dar prieš kitiems veiksniams pradedant daryti įtaką svoriui. Pasak mokslininko, jei būtų įmanoma įsikišti tokiu metu, poveikis galėtų būti labai reikšmingas.
Tūkstančiai genetinių variantų, įskaitant tuos, kurie veikia smegenų veiklą ar apetitą, gali lemti nutukimą. Daugiageninis balas veikia kaip skaičiuotuvas, įvertinantis visų šių variantų bendrą poveikį. Šio tyrimo metu šis balas paaiškino beveik 17 procentų kūno masės indekso pokyčių, žymiai daugiau nei ankstesnės prognozavimo priemonės.
Didžiausia iki šiol naudota genetinė duomenų bazė
Norėdami sukurti šį įrankį, tyrėjai pasitelkė daugiau nei penkių milijonų žmonių genetinius duomenis. Tai apėmė duomenis iš GIANT konsorciumo ir populiarios DNR tyrimų įmonės. Siekiant įvertinti balo efektyvumą, jis buvo taikomas daugiau nei 500 tūkstančių žmonių, kurių kūno masės duomenys buvo stebimi ilgą laiką. Rezultatai parodė, kad naujasis įvertinimas buvo du kartus tikslesnis už anksčiau naudotus metodus.
Kita tyrimo autorė, epidemiologė iš Bristolio universiteto dr. Kaitlin Wade, pabrėžė, kad nutukimą lemia daug veiksnių, ne tik genetika, bet ir aplinka, gyvenimo būdas bei elgsena. Pasak jos, dalis šių veiksnių pradeda veikti jau vaikystėje. Mokslininkė viliasi, kad šis tyrimas padės anksčiau nustatyti didelės rizikos asmenis ir tai turės didelį poveikį visuomenės sveikatai.
Genetika ir gyvenimo būdo intervencijos
Mokslininkai taip pat tyrė, kaip genetinis polinkis į nutukimą susijęs su gyvenimo būdo pokyčiais, tokiais kaip mityba ar fizinis aktyvumas. Paaiškėjo, kad žmonės, turintys didesnį genetinį rizikos balą, geriau reaguoja į svorio mažinimo priemones, tačiau jiems nutukimas vėl pasikartoja greičiau, kai intervencijos nutraukiamos.
Nepaisant to, kad tyrimas apėmė įvairių tautybių žmonių duomenis, balas pasirodė daug tikslesnis tarp europiečių nei tarp afrikietiškos kilmės asmenų. Tai rodo, kad ateityje būtina plėsti tyrimus į įvairesnes gyventojų grupes.
