Bendravimas, draugai ir artimi žmonės jau seniai laikomi viena svarbiausių sąlygų laimingam gyvenimui. Apie tai kalba tiek psichologai, tiek gausybė tyrimų. Vis dėlto mokslininkai nutarė pažvelgti giliau ir išsiaiškinti, kodėl protingi žmonės kur kas dažniau būna vieniši. Paaiškėjo, kad šis ryšys yra kur kas sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Daugelis žmonių mėgsta turėti gausų draugų ratą, jiems svarbūs socialiniai ryšiai ir nuolatinis bendravimas. Būtent taip, rodos, ir kuriamas laimingas gyvenimas. Tačiau tie, kurių intelekto koeficientas aukštesnis už vidutinį, vis dažniau renkasi tylą, vienatvę ir mažiau pašnekesių.
Toks paradoksas sulaukė nemažai dėmesio, nes jis prieštarauja nusistovėjusioms nuostatoms apie žmogaus prigimtį. Kodėl kuo žmogus protingesnis, tuo rečiau jam reikia draugų ar aktyvaus socialinio gyvenimo? Į šį klausimą mėgino atsakyti tyrėjai iš Didžiosios Britanijos ir Singapūro, kurių rezultatai įrodė – išskirtinis intelektas keičia žmogaus požiūrį į laimę ir žmones.
Miestai, triukšmas ir bendravimo mitas
Eksperimentas, kuriame dalyvavo daugiau nei penkiolika tūkstančių žmonių, patvirtino seniai žinomas tiesas. Žmonės, gyvenantys didmiesčiuose, jaučiasi mažiau laimingi. Perteklinis triukšmas, žmonių gausa ir informacijos srautas slopina džiaugsmą. Taip pat neabejotina – glaudūs ryšiai su draugais didina žmogaus laimės jausmą.
Kuo dažnesnis kontaktas su artimaisiais, tuo labiau jaučiamės patenkinti gyvenimu. Vis dėlto šios taisyklės netaikomos visiems. Pasak tyrimo, aukšto intelekto žmonėms šie dėsningumai negalioja. Jie laimės neieško nei miestuose, nei tarp žmonių.
Kodėl išimtys patvirtina taisyklę?
Žmonės, pasižymintys aukštu IQ, retai ieško socialinių pramogų. Jų laimė nepriklauso nuo gausaus draugų rato ar pokalbių skaičiaus. Šių žmonių smegenys prioritetus dėlioja kitaip – bendravimas jų gyvenime neužima svarbios vietos.
Atliktas tyrimas atskleidė, kad kuo aukštesnis žmogaus intelektas, tuo mažiau jam reikia kontaktų. Maža to, dažnas socialinis gyvenimas šiems žmonėms net gali kelti diskomfortą, sumažinti pasitenkinimą gyvenimu ir išbalansuoti vidinę ramybę.
Protingiems žmonėms svarbiau kokybiškas laikas su pačiu savimi, o ne triukšmingos kompanijos. Jie nori gyventi taip, kaip patinka jiems, o ne taip, kaip įprasta visuomenėje. Tai dažnai tampa nesuprasta ir net kritikuojama aplinkinių.
Laimės ieškoma ne išorėje, o viduje
Iš šio tyrimo galima daryti aiškų išvadą – protingi žmonės savo laimę atranda vidiniame pasaulyje. Jiems komfortą teikia asmeniniai interesai, gilūs apmąstymai, ilgalaikiai tikslai ir kūrybinė veikla. Tokių žmonių energija skirta ne pokalbiams, o idėjoms, kurios dažnai reikalauja susikaupimo ir vienatvės.
Kuo žmogus protingesnis, tuo rečiau jis jaus poreikį kalbėtis apie orą ar dalyvauti vakarėliuose. Tokiam žmogui svarbesnės asmeninės pergalės, savirealizacija ar net sudėtingos mokslinės temos. Jie net neslepia – kontaktai su žmonėmis dažnai trukdo, atitraukia nuo svarbių tikslų, o kartais net sekina.
Kai bendravimas tampa našta
Būtent todėl mokslininkai pabrėžia, kad dažnas bendravimas intelektualiems žmonėms gali daryti priešingą poveikį. Užuot tapęs maloniu laiko praleidimu, jis tampa papildomu stresu ar net nusivylimo šaltiniu.
Pavyzdys – gydytojas, kuris kuria naują vakciną, ar rašytojas, rašantis romaną. Jie savo gyvenime laimę atranda per darbus, rezultatus, o ne per vakarienes su draugais ar tuščius pokalbius. Jų vidinis pasaulis daug įdomesnis, nei išorinis.
Būtent šis požiūris lemia, kad protingi žmonės dažnai renkasi mažesnį draugų ratą. Jiems svarbiau gilūs, prasmingi pokalbiai nei daugybė tuščių pažinčių. Jie vertina kokybę, o ne kiekybę.
Vidinis pasaulis svarbesnis nei socialinis statusas
Ekspertai vieningai sutaria – intelektualūs žmonės ieško laimės ne aplinkoje, o savyje. Jie renkasi ramybę vietoj šurmulio, mintis vietoj žodžių, o tikslų siekimą vietoj socialinių žaidimų.
Šie žmonės dažnai jaučiasi laimingiausi tada, kai gali skirti laiką sau, o ne pasauliui. Todėl visai nenuostabu, kad jų draugų sąrašas trumpas. Tai ne keistenybė, o natūrali jų psichikos dalis.
Galbūt ši tiesa privers pergalvoti visuomenėje vyraujančias normas, kurios dažnai primeta nuomonę, kad laimė matuojama kontaktų gausa. Kai kuriems laimė prasideda būtent ten, kur baigiasi pokalbiai su kitais.
