Pietų Korėja vėl atsidūrė gamtos stichijos epicentre. Šalis susidūrė su ekstremaliu išbandymu, nes smarkios liūtys sukėlė nuošliaužas ir masinius potvynius, kurie pareikalavo gyvybių, sugriovė namus ir paralyžiavo ištisus regionus.
Ši tragedija ne tik kelia visuomenės susirūpinimą, bet ir tampa rimtu iššūkiu šalies valdžiai, kuri skubiai reaguoja į susidariusią situaciją. Tūkstančiai žmonių buvo priversti palikti savo namus, o kai kuriuose regionuose sutriko elektros tiekimas.
Prezidentas Li Dze Mjung nelaukdamas paskelbė visišką mobilizaciją ir įvedė stichinės nelaimės režimą. Tai leidžia valdžios institucijoms skubiai naudotis papildomais resursais, dislokuoti gelbėtojus ir veiksmingiau koordinuoti pagalbos veiksmus labiausiai nukentėjusiose teritorijose.
Kol sinoptikai praneša, kad lietūs artimiausiu metu turėtų pasibaigti, vis dar tvyro baimė, kad žala, tiek žmonių gyvybėms, tiek infrastruktūrai, gali tik didėti.
Žuvusieji, dingusieji ir sugriauti gyvenimai
Oficialūs šalies duomenys skelbia, kad stichijos metu žuvo mažiausiai 14 žmonių, o dar 12 laikomi dingusiais. Tikslaus aukų skaičiaus nurodyti vis dar negalima, nes gelbėjimo operacijos vyksta, kai kurios vietovės yra sunkiai pasiekiamos, o nuolatinis lietus trukdo vykdyti paiešką.
Pranešama, kad viename iš centrinių regionų, Čungčionge, nuošliauža palaidojo visą kaimą, palikdama po žemėmis žmones ir namus.
Pietuose, Sančiongo regione, tragedija nusinešė net šešias gyvybes, dar septyni asmenys laikomi dingusiais be žinios. Tai didžiausias žuvusiųjų skaičius vienoje vietovėje per šią stichiją. Be to, šiaurinėje Gapjongo dalyje nuošliauža palaidojo kelis namus, žuvo du gyventojai.
Tūkstančiai žmonių be pastogės ir elektros
Vietos valdžia informuoja, kad beveik 10 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus dėl potvynių grėsmės arba sugriuvusių pastatų. Pranešama, kad daugiau nei 41 tūkst. namų ūkių laikinai buvo be elektros energijos, kai kuriose vietovėse elektros tiekimas atnaujintas tik po kelių dienų.
Nuniokotos ne tik gyvenvietės, bet ir žemės ūkio plotai – nuplauti laukai, nugaišę gyvuliai, sugriauta ūkio įranga.
Pagrindiniai keliai ir transporto arterijos tapo nebepravažiuojamos, dėl užtvindytų ir apgadintų kelių bei nuplautų tiltų šimtai gyventojų buvo atskirti nuo pagrindinių miestų. Vietomis buvo organizuotos evakuacijos valtimis ar net sraigtasparniais.
Valdžios veiksmai ir visuomenės atsakas
Prezidentas Li Dze Mjung savo sprendimu įvedė stichinės nelaimės režimą, leidžiantį operatyviau veikti visoms institucijoms, nuo kariuomenės iki savivaldybių.
Į nelaimės zonas siunčiami papildomi gelbėtojų būriai, aktyvuotos visos turimos techninės priemonės, nuo sraigtasparnių iki specialiosios technikos, skirtos nuošliaužoms valyti.
Skubiai pradėtas vertinti žalos mastas ir numatomi finansiniai sprendimai dėl paramos nukentėjusiems. Vyriausybė taip pat paskelbė apie pasiruošimą padėti gyventojams, netekusiems namų ar turto, tiek laikinomis pastogėmis, tiek kompensacijomis.
Orai nepalankūs, bet viltis išlieka
Sekmadienį krituliai pietų ir centriniuose regionuose sumažėjo, tačiau intensyvios liūtys persikėlė į šiaurę.
Prognozuojama, kad blogiausia turėtų pasibaigti iki vakaro, tačiau po liūčių numatoma karščio banga, kuri gali pabloginti padėtį, ypač evakuacijos centruose, kuriuose trūksta vėdinimo, vandens ir maisto.
Ši gamtos stichija primena, kaip greitai gali pasikeisti gyvenimas, nuo saugios kasdienybės iki evakuacijos per kelias valandas. Pietų Korėjos gyventojai šiuo metu demonstruoja stiprybę, vienybę ir gebėjimą mobilizuotis net ir pačiose sunkiausiose situacijose.
Tačiau šis įvykis vėl iškelia klausimą dėl klimato kaitos pasekmių ir būtinybės kurti dar tvirtesnes prevencines sistemas, kad tokios tragedijos būtų retesnės arba bent mažiau skaudžios.
