Daugiau nei trys milijardai rublių. Tiek planuoja išleisti Rusijos valstybinė įmonė „Rosmorport“, siekdama sustiprinti tanklaivių saugumą savo uostuose po virtinės sprogimų, įvykusių 2025 metų pradžioje.
Sprendimas įgyvendinti plataus masto povandenines patikras priimtas kilus įtarimams dėl sabotažo. Apie tai praneša nepriklausomas leidinys „The Moscow Times“, kuris vadina šiuos incidentus ne pavieniais atsitikimais, o sistemine problema, galinčia turėti rimtų pasekmių tiek Rusijai, tiek visam Baltijos jūros regionui.
Šiemet jau užfiksuoti mažiausiai šeši tanklaivių sprogimai. Pastarasis – „Eco Wizard“ tanklaivis, sprogęs Ust Lugos uoste. Šaltiniai Rusijos „Telegram“ kanaluose, tokiuose kaip „Baza“, atvirai kalba apie galimą sabotažą.
Sprogimų pobūdis, aplinkybės ir tikslumas leidžia manyti, kad tai ne avariniai incidentai, o tyčiniai veiksmai. Nors Kremlius oficialiai šių įtarimų nekomentuoja, ėmėsi skubių veiksmų – paskelbtas viešasis pirkimas, kuriuo siekiama atlikti išsamius laivų patikrinimus trijuose didžiausiuose uostuose – Sankt Peterburge, Kaliningrade ir Ust Luga.
„Rosmorport“ planuoja tikrinti povandenines laivų dalis – sraigtus, vairavimo mechanizmus, jėgos modulius, priekinę korpuso dalį. Tam bus naudojami sonarų įrenginiai ir modernūs povandeniniai robotai.
Vienos tokios inspekcijos kaina siekia nuo 578 tūkst. iki 2,8 mln. rublių. Iš viso suplanuota patikrinti šimtus laivų, o tai rodo, kad Maskva kelia sau grėsmės lygį kur kas aukščiau nei buvo anksčiau.
Baltijos jūra – geopolitinių žaidimų scena
Baltijos regionas šiandien yra vienas įtemptiausių geopolitinių taškų Europoje. Po Švedijos ir Suomijos įstojimo į NATO Maskva itin suaktyvino savo veiklą šiame regione.
Per pastaruosius 12 mėnesių užfiksuota dešimtys įtartinų atvejų, nuo nutrauktų povandeninių kabelių iki keistų, kartais chaotiškų, „šešėlinės flotilės“ manevrų.
Būtent „šešėline flotile“ vadinama Rusijos naudojama laivų grupė, kuri nominaliai registruota trečiosiose šalyse, dažniausiai Afrikos valstybėse.
Šie laivai dirba apeidami sankcijas, jie gabena rusišką naftą, naudodamiesi „neutraliu“ statusu, vengia kontrolės, nesinaudoja AIS signalais, neretai net nepraneša apie savo maršrutus.
„The Moscow Times“ pažymi, kad ši šešėlinė veikla kelia pavojų ne tik ekonomikai, bet ir infrastruktūrai. Įtariama, kad dalis sprogimų įvyko būtent tokiuose laivuose arba netoli jų.
Vakarų žvalgybos tarnybos neslepia, tanklaiviai tampa ne tik sankcijų pažeidimo įrankiais, bet ir galimais hibridinės atakos taikiniais ar net instrumentais.
NATO budrumas išbandomas kas mėnesį
Pastaruoju metu Rusija didina spaudimą ir oro erdvėje. Nuo metų pradžios keliolika kartų buvo pažeista NATO šalių oro erdvė – bombonešiai ir naikintuvai įskrido į Švedijos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos oro zoną.
Tokie įvykiai dažniausiai baigdavosi tuo, kad NATO šalių naikintuvai pakildavo palydėti rusų karinės aviacijos atstovų. Maskvos propaganda šiuos veiksmus vadina „gynybiniais mokymais“, tačiau Vakarai juos vertina kaip tyčinį provokavimą.
Šie incidentai rodo, kad Kremlius išbando ribas – stebi, kaip reaguoja NATO ir kiek aktyviai regiono valstybės pasirengusios gintis. Tai ne tik strateginė, bet ir psichologinė kampanija, skirta skleisti nestabilumo jausmą Baltijos regione.
Nafta – geopolitinis ginklas?
Rusijai nafta išlieka vienas pagrindinių ekonomikos šaltinių. Tačiau kartu ji tampa ir silpna grandimi – sankcijos, prekybos ribojimai ir didėjantis spaudimas rinkose verčia Maskvą ieškoti alternatyvių būdų ją realizuoti.
„Flota cieni“, sabotažo baimės, pavieniai išpuoliai – visa tai signalizuoja, kad prekyba nafta nėra tik verslas. Ji tampa geopolitinės kovos įrankiu, o tanklaiviai taikiniais.
Ekspertai įspėja, jei sprogimų priežastys bus pripažintos tyčinėmis, galime sulaukti rimtų atsakomųjų veiksmų. Nuo karinio jūrų pajėgų sutelkimo iki naujų sankcijų, ar net papildomos stebėsenos laivybos keliams Baltijoje.
NATO ir ES tikrai nesėdės rankų sudėjusios, jei paaiškės, kad civilinė infrastruktūra tapo šaltojo karo laikų metodais veikiančios valstybės taikiniu.
Technologinis atsakas – ar to pakanka?
Sprendimas tikrinti tanklaivius po vandeniu rodo, kad Rusija bando veikti prevenciškai. Tačiau kyla klausimas, ar vien techninės priemonės padės apsaugoti infrastruktūrą, kai tikėtinos grėsmės kilmė yra ne avarijos, o sąmoningas sabotažas?
Be to, reikia nepamiršti, kad tokios priemonės gali būti ir viešųjų ryšių žingsnis – bandymas parodyti, jog kontrolė yra, nors realūs saugumo iššūkiai ne visada sprendžiami efektyviai.
Vienas aišku – Baltijos jūros saugumas tapo ne tik aplinkosaugos ar verslo, bet ir tarptautinio saugumo klausimu. O tai reiškia, kad net menkiausi incidentai gali turėti dideles pasekmes visam regionui.
