Senėjimas dažnai siejamas su silpstančiu imunitetu, lėtiniais uždegimais ir organizmo funkcijų prastėjimu. Vis dėlto naujas mokslinis tyrimas atskleidė netikėtą išimtį, kad kai kurios lemūrų rūšys, regis, sensta be tipiškų lėtinių uždegimo požymių. Šis atradimas leidžia suabejoti ilgai gyvavusiu įsitikinimu, kad uždegimas yra neišvengiama senėjimo dalis.
Tad kyla klausimas ar žmonės galėtų pasenti taip pat ramiai, kaip tai daro lemūrai? Mokslininkai jau seniai kalba apie taip vadinamą „uždegiminį senėjimą“, kai su amžiumi žmogaus organizme pamažu kaupiasi žemo laipsnio lėtinis uždegimas.
Tai ne staigus ir ūmus uždegimas, o lėtas, bet ilgalaikis procesas, kuris prisideda prie tokių ligų kaip širdies infarktai, insultai, cukrinis diabetas, osteoartritas ar net kai kurios vėžio formos.
Iki šiol buvo manyta, kad šis reiškinys yra beveik neišvengiamas. Tačiau tyrimas su lemūrais, kurį atliko biologinė antropologė Elaine Guevara, rodo, jog tai nebūtinai yra visuotinis biologinis dėsnis.
Tyrimo objektas, tai žieduotieji ir sifakų lemūrai
Guevara tyrė dvi lemūrų rūšis, tai žieduotuosius lemūrus ir sifakas. Abi rūšys yra primatai, kaip ir žmonės, todėl biologiniu požiūriu jos gali būti svarbios siekiant suprasti evoliucinius procesus. Be to, šios dvi rūšys gyvena skirtingą laiką ir sensta skirtingu tempu, todėl tai leido mokslininkams atlikti įdomų palyginimą.
Tyrimas parodė, kad nė viena iš šių lemūrų rūšių nesusidūrė su amžiui būdingu uždegimo padidėjimu. Netgi atvirkščiai, kai kuriuose rodikliuose, ypač žieduotųjų lemūrų atveju, su amžiumi uždegimo lygis netgi nežymiai mažėjo.
Kaip buvo tiriama?
Mokslininkai pasirinko išmatuoti oksidacinį stresą ir uždegimą per šlapimo mėginius. Tai buvo saugus būdas gauti reikiamus duomenis nežalojant gyvūnų, kadangi tyrimai buvo vykdomi Duke Lemūrų centre, kuris draudžia bet kokį žalą galintį sukelti mokslinį eksperimentavimą.
Gauta medžiaga buvo kruopščiai analizuojama, siekiant išsiaiškinti, ar lemūrų organizme su amžiumi atsiranda įprasti oksidacinio streso ar uždegimo požymiai. Rezultatai privertė tyrėjus persvarstyti daugelį nusistovėjusių teorijų apie senėjimo procesus.
Lemūrai gamtoje
Pasak tyrimo autorės, kitas žingsnis yra panašių tyrimų atlikimas su laukinėje gamtoje gyvenančiais lemūrais. Tikimasi, kad toks palyginimas leis įvertinti, kiek senėjimo pokyčiai priklauso nuo aplinkos veiksnių, o kiek nuo pačių biologinių procesų. Gyvūnų gyvenimas nelaisvėje gerokai skiriasi nuo jų gyvenimo natūralioje aplinkoje, todėl tokie tyrimai yra būtini visapusiškam supratimui.
Ką tai reiškia žmonėms?
Nors lemūrai ir žmonės labai skirtingi, mus sieja bendra primatų kilmė. Todėl panašūs biologiniai tyrimai gali padėti mums geriau suprasti, kodėl žmogaus organizmas su amžiumi linkęs kaupti uždegimą. Jei lemūrai gali sensti be žymios žalos organizmui, galbūt ir žmonės tam tikromis sąlygomis galėtų pasiekti panašių rezultatų.
Mokslininkai tikisi, kad tolesni tyrimai padės atrasti būdus, kaip sumažinti lėtinį uždegimą žmogaus organizme, prailginti sveikus gyvenimo metus ir pagerinti senjorų gyvenimo kokybę. Atsižvelgiant į pasaulyje augančią vyresnio amžiaus žmonių populiaciją, tokie tyrimai tampa vis svarbesni visuomenės sveikatos srityje.
