Vien valios neužtenka. Tai mąstymo pranašumas, kurį gali turėti kiekvienas. Gyvenant akmens amžiuje apie discipliną niekas net nesvarstė. Grėsmė būti sudraskytam žvėrių ar mirti badu skatino veikti greitai, net jei tas veiksmas nebuvo malonus. Dabar viskas atrodo kitaip. Aplinka patogi, grėsmės retai matomos plika akimi, todėl rasti vidinės jėgos susiimti tampa labai sudėtinga.
Norint šiandien gyventi gerai, reikia daryti tai, kas padeda mums augti ir judėti pirmyn. Ir būtent šie dalykai dažnai visai neskamba kaip neatidėliotini. Žvilgtelėjus paviršutiniškai viskas atrodo vienodai nesvarbu. Tačiau esmė slypi ne valioje. Esmė ta, kad discipliną reikia paversti savaime suprantamu įpročiu.
Disciplina neturi būti alinanti. Tam yra paprasti būdai, kaip ją paversti gyvenimo dalimi, o ne nuolatine kova su savimi. Mes turime pakankamai disciplinos – juk be didelių pastangų įstengiame žiūrėti serialus, žaisti žaidimus ar valgyti saldumynus. Šios veiklos mus įtraukia natūraliai. Belieka išmokti šią paprastą discipliną nukreipti ten, kur ji kuria mums geresnę ateitį.
Štai 5 dalykai, kuriuos disciplinuoti žmonės daro kitaip nei dauguma
Pašalina viską, kas trukdo
Disciplina nėra tik apie pastangas. Ji daugiausiai priklauso nuo to, kokioje aplinkoje žmogus yra. Aplinka veikia mūsų elgesį. Su kuo bendraujame, kokias mintis sau leidžiame, net kaip atrodo mūsų darbo vieta – visa tai gali trukdyti ar padėti siekti savo tikslų.
Vertėtų sąmoningai apsvarstyti, ką reikėtų pakeisti, kad būtų lengviau laikytis svarbių įpročių. Šis žingsnis gali atrodyti sudėtingas, tačiau kartais aplink mus pilna nereikalingų trukdžių, kuriuos galėtume paprastai pašalinti.
Sieja savo veiksmus su didesniais ir įkvepiančiais tikslais
Daug žmonių neturi tikslų, arba jų tikslai tokie menki, kad net nesukelia jokios vidinės motyvacijos. Dideli, įkvepiantys tikslai skatina veikti.
Svarbu drįsti svajoti plačiau. Įsivaizduoti, kaip norėtųsi gyventi, kaip atrodytų ideali diena. Šiuos tikslus reikia turėti prieš akis kiekvieną dieną, sudarant aiškų veiksmų planą. Tokiu būdu disciplina tampa ne prievole, o savaime suprantamu žingsniu link svajonės.
Tyrimai rodo, kad būtent aiškūs ir drąsūs tikslai leidžia disciplinai išauginti vidinį tvirtumą, atsparumą bei sutelktumą. Tai padeda ne tik išsikelti aukštesnius siekius, bet ir jų kryptingai siekti.
Žino, kodėl nori to, ko siekia
Turėti tikslą neužtenka. Svarbu aiškiai suprasti, kodėl jis reikalingas. Ką jis pakeis, ką suteiks, kas nutiks, jei nieko nebus daroma. Aiškiai išdėstyti sau visus argumentus – nuo asmeninių priežasčių iki paprastų gyvenimo patogumų – leidžia motyvaciją išlaikyti stabiliai.
Šis aiškumas, vadinamas savo „kodėl“ suvokimu, tampa galingu motyvacijos šaltiniu. Tyrimai rodo, kad būtent šis suvokimas leidžia žmonėms išlikti disciplinuotiems, nuosekliai siekti savo tikslų, o kartu stiprina gerovės ir pasitenkinimo jausmą.
Sutelkia dėmesį į tai, ką reikia daryti šiandien
Vienas didžiausių kliuvinių laikytis disciplinos – neaiškumas, nuo ko pradėti. Daugelis žmonių viliasi greitų rezultatų, tačiau neturi aiškaus žingsnių plano. Nuo metų tikslų reikia pereiti prie pusmečio, mėnesio, savaitės ir galiausiai – dienos užduočių. Didelis tikslas skamba gražiai, bet be mažų tarpinių veiksmų jis lieka tik svajone.
Svarbiausia – pradėti nuo mažo. Nusistatyti paprastą, realų veiksmą ir jį atlikti. Taip pamažu formuojasi įprotis. Pavyzdžiui, jei norima sukurti pelningą veiklą, reikia pirmiausia išgryninti nišą, sukurti aiškią klientų įsigijimo schemą, o ne iš karto siekti tūkstančių eurų mėnesio pajamų.
Žingsnis po žingsnio viskas tampa įmanoma. Šis principas tinka viskam – sportui, mokymuisi, verslui. Maži žingsniai kuria didelius pokyčius. O jei šalia yra žmogus, kuris padeda, palaiko ar net prižiūri progresą – rezultatai pasiekiami greičiau.
Laikosi įpročių, kurie iš tikrųjų duoda rezultatų
Įprotis – tai veiksmas, kurį atliekame automatiškai. Protas prie jo prisitaiko, todėl vėliau tai tampa be pastangų. Įpročiai gali būti geri arba žalingi. Daugelis žmonių, kurie atrodo labai disciplinuoti, tiesiog turi geresnius įpročius. Rašytojai kasdien rašo tam tikrą žodžių skaičių.
Sportininkai treniruojasi net kai nenori. Tai rutina, kuri laikui bėgant tampa dalimi jų tapatybės. Norint suformuoti įprotį, reikia bent poros mėnesių. Todėl svarbu išsirinkti nedidelį veiksmą ir jo laikytis kasdien. Pavyzdžiui, geriau kasdien atlikti nedidelį sporto pratimą, nei laukti, kol atsiras laiko didelei treniruotei.
Vėliau tai taps natūralu, o disciplina nebereikalaus jokių papildomų pastangų. Kuriant naujus įpročius, labai svarbu suprasti, jog pradžia visada sunkiausia. Bet kai įprotis įsitvirtina, kelias tampa lengvesnis.
