Pastaruoju metu vyksta sudėtingos derybos tarp Europos Sąjungos ir Kinijos, kurių epicentre atsidūrė papildomi muitai kiniškiems elektromobiliams. Europos šalių atstovai vis garsiau reiškia susirūpinimą dėl galimo nesąžiningo konkurencijos iškraipymo.
Jų teigimu, Kinijos vyriausybė remia elektromobilių gamintojus, taip leidžiant jiems siūlyti savo produkciją žemomis kainomis, kurios išstumia europinius gamintojus iš rinkos.
Savo ruožtu Kinija pareiškia norinti dialogo ir kompromiso. Pekinas siūlo atsisakyti aukštų muitų ir vietoje to taikyti minimalias kainas, kurios užtikrintų sąžiningą konkurenciją. Visgi Europos Sąjunga kol kas laikosi griežtos pozicijos, siekdama apsaugoti vietinę pramonę.
Kinijos diplomatinės pastangos Europoje
Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi neseniai lankėsi Briuselyje, kur susitiko su svarbiausiais Europos lyderiais. Jis bendravo su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen ir užsienio reikalų vadove Kaja Kallas. Ministras taip pat kalbėjosi su Vokietijos, Belgijos ir Prancūzijos atstovais, bandydamas įtikinti juos švelninti poziciją.
Ypač daug vilčių dedama į Prancūziją, kurios automobilių pramonės įmonės aktyviai veikia Kinijoje. Tikimasi, kad Prancūzijos parama galėtų padėti paveikti visos Europos Sąjungos sprendimą.
Grėsmė iš abiejų pusių, tai tarifai ir atsakomieji veiksmai
Kol ES svarsto apie papildomus muitus kiniškiems elektromobiliams, Kinija jau ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Ji įvedė antidempingo muitus kai kuriems europietiškiems produktams ir siūlo galimybę juos panaikinti, jei gamintojai laikysis minimalių kainų taisyklių.
Tiesa, Kinijos automobilių rinka jau seniai uždara laisvam eksportui. Užsienio gamintojai, norėdami ten patekti, turi steigti bendras įmones su vietiniais partneriais ir perduoti jiems technologijas.
Tai kelia ne tik ekonominį, bet ir politinį nerimą Europoje. Be ekonominio spaudimo, Briuselis kritikuoja Pekiną dėl paramos Rusijos veiksmams Ukrainoje bei riboto Europos įmonių priėjimo prie Kinijos vidaus rinkos.
Padariniai automobilių pramonei
Vis stiprėjantis konfliktas gali turėti skaudžių padarinių Europos automobilių sektoriui. Papildomi muitai kinų elektromobiliams, kurių vertė gali siekti net iki keturiasdešimties procentų, padidins jų kainas ir apribos prieinamumą Europoje. Tuo pačiu metu Europos gamintojai rizikuoja prarasti prieigą prie retųjų žemės elementų, kuriuos beveik visiškai kontroliuoja Kinija. Šios medžiagos yra būtinos baterijų gamybai, todėl jų trūkumas gali sustabdyti elektromobilių gamybą.
Sutrūkinėjus tiekimo grandinėms, padidės gamybos sąnaudos, o tai neabejotinai paveiks galutinę produkto kainą vartotojui. Europos gamintojams teks pergalvoti tiekimo strategijas ir galbūt investuoti į žaliavų alternatyvas ar technologines naujoves.
Ar elektromobilumo transformacija atsidūrė pavojuje?
Europos Sąjunga yra užsibrėžusi tikslą iki 2035 metų visiškai atsisakyti vidaus degimo variklių ir pereiti prie elektromobilių. Tačiau dabartinis ginčas su Kinija verčia abejoti šio plano realumu. Be Kinijos, kuri dominuoja retųjų metalų rinkoje, šis perėjimas gali būti labai brangus arba net neįgyvendinamas laiku.
Kita vertus, šis iššūkis gali paskatinti Europą imtis savarankiškesnės žaliavų ir technologijų politikos, skatinti inovacijas ir diversifikaciją tiekimo grandinėse. Tai užtikrintų tvaresnę ir mažiau priklausomą nuo geopolitinių įtampų pramonės raidą.
