Pastaruoju metu Europoje pastebėtas naujas iššūkis gamtai, tai itin agresyviai plintantis augalas, kilęs iš Azijos. Tai kudzu, arba opornikas, kuris iš pažiūros atrodo kaip nekaltas vijoklis su gražiais kvapniais žiedais. Tačiau šis augalas pasižymi nepaprastu gyvybingumu, greitu augimu ir itin stipriu poveikiu vietinei augmenijai. Jo plitimas kelia didelę grėsmę vietos ekosistemoms, o kovoti su juo galima tik kraštutinėmis priemonėmis.
Šis vijoklinis augalas natūraliai auga Pietryčių Azijos šalyse, Japonijoje ir kai kuriose Okeanijos salose. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius jis buvo introdukuotas į kitas pasaulio dalis, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Pietų Afriką bei įvairius regionus Europoje.
Dabar jis sparčiai plinta Italijoje, Šveicarijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Kroatijoje. Kudzu geba augti iki trisdešimties centimetrų per dieną, o tai leidžia jam greitai padengti didelius plotus ir užgožti kitas augalų rūšis.
Vijoklis be vargo apraizgo medžius, krūmus, stulpus, pastatus ir net automobilius. Kai tik jis užkariauja naują teritoriją, kitos augalų rūšys netenka galimybės augti, nes kudzu atima šviesą ir vietą. Augalo masė fiziškai užgula kitus augalus ir taip juos nuslopina. Tokiu būdu sunaikinama vietinė flora, o kartu su ja ir gyvūnų buveinės.
Amerikos patirtis rodo pavojų
Jungtinėse Valstijose kudzu pirmą kartą buvo pristatytas 19 amžiaus pabaigoje kaip pigus gyvulių pašaras. Iš pradžių augalas atrodė kaip naudinga kultūra, atspari sausrai ir sparčiai auganti. Tačiau jau po kelių dešimtmečių buvo pastebėta, kad kudzu plinta nevaldomai. Iki 20 amžiaus vidurio jis buvo pasodintas šimtų tūkstančių hektarų plotuose, o netrukus užėmė dar daugiau žemės.
Šiandien JAV kudzu laikomas invaziniu kenkėju, kuris sunaikino tūkstančius hektarų miškų ir pievų. Bandymai jį naikinti cheminėmis priemonėmis nepasiteisino, o išrauti augalą fiziškai yra beveik neįmanoma. Vienintelis efektyvus metodas, kurį pripažįsta specialistai, yra viso augalo kartu su aplinkinėmis struktūromis sudeginimas.
Ar Lietuvai kyla grėsmė?
Lietuvoje kudzu šiuo metu auginamas tik viename botanikos sode ir gamtoje neaptinkamas. Tačiau specialistai įspėja, kad bet koks neapdairus šio augalo naudojimas, net ir dekoratyviniais tikslais, gali sukelti pavojų. Mūsų klimato sąlygos šiek tiek apriboja jo plitimą, tačiau atšilęs klimatas ateityje gali sudaryti palankesnes sąlygas jo augimui ir išplitimui.
Naudingos savybės neatsveria pavojaus
Nors kudzu turi keletą teigiamų savybių, tai iš jo gaminami tekstilės pluoštai, o Azijoje naudojamas ir liaudies medicinoje, tai nekompensuoja jo daromos žalos gamtai. Augalas gali turėti priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių, kartais naudojamas menopauzės simptomams lengvinti ar virškinimo sistemai stiprinti. Tačiau tai neturėtų būti priežastis jį platinti nekontroliuojamai.
Būtina prevencija
Kudzu plitimas rodo, kaip lengvai viena, iš pirmo žvilgsnio nepavojinga rūšis gali sugriauti visą ekologinę pusiausvyrą. Ši patirtis primena, kad labai svarbu atsakingai vertinti bet kokių egzotinių augalų auginimą ir įvežimą. Tik nuoseklus prevencinis darbas, informuotumas ir griežtas rūšių kontrolės reglamentavimas gali padėti išvengti skaudžių pasekmių.
