Liepos pradžia šiemet pasitiko mus sausais orais ir karštu oru. Tokios sąlygos tikrai nėra palankios grybų augimui, nes šie miško augalai labiausiai mėgsta šilumą, bet ne karštį, o ypač drėgmę. Grybams augti būtinas drėgnas dirvožemis ir subalansuota temperatūra, todėl kaitra ir ilgas sausros laikotarpis veikia juos neigiamai.
Dėl to daugelis grybautojų, kurie jau spėjo apsilankyti miškuose, pastebi, kad grybų šiemet kol kas labai mažai. Nepaisant to, gamta nenustoja stebinti. Nors grybų dar tenka gerokai paieškoti, tačiau kita vertinga miško dovana yra uogos, šiemet ypač dosnios.
Miškuose, ypač saulėtose laukymėse ir pakraščiuose, gausu mėlynių, žemuogių, netgi pirmųjų aviečių. Tad, nors pintinė baravykų liepos pradžioje gali likti tuščia, ją drąsiai gali pakeisti indelis kvepiančių miško uogų.
Vis dėlto artimiausiomis dienomis situacija gali pasikeisti. Meteorologų prognozės nuteikia viltingai, numatomi lietūs daugelyje šalies vietovių. Kartu su šiek tiek atvėsusiu oru tai gali sudaryti puikias sąlygas grybų augimui. Jei temperatūra išliks apie 20 – 25 laipsnius, o naktimis bus vėsiau ir drėgna, tuomet pirmieji grybai gali pasirodyti jau per artimiausią savaitę.
Kokius grybus galime tikėtis rasti miške liepos mėnesį?
Pirmiausia verta paminėti voveraites. Jos pasirodo dar birželį ir yra vienos pirmųjų vasaros grybų. Voveraitės mėgsta spygliuočių bei mišrius miškus, dažnai auga netoli eglių ar pušų. Auga jos greitai ir užtenka kelių dienų po lietaus, kad pradėtų dygti.
Baravykai, arba kitaip dar vadinami karališkaisiais grybais, įprastai atsiranda mišriuose ir lapuočių miškuose, dažniausiai šalia bukų, ąžuolų, kartais net eglių. Jiems reikia daugiau laiko augti, kartais iki dešimties dienų, tačiau jų vertė, tiek maistinė, tiek skoninė verčia kantriai laukti.
Dar vienas vertingas grybas yra rudmėsė, dažnai randama pušynuose. Tai gana paplitęs grybas, kurio ieškoti gali ir pradedantieji grybautojai. Taip pat verta atkreipti dėmesį į raudonviršius, kurie auga netoli beržų ir gali būti atpažįstami pagal savo ryškų oranžinį kepurėlės atspalvį.
Lietuvos miškuose dažnas ir lepšis, kurį taip pat nesunku atpažinti. Jis auga netoli pušų, mėgsta sausesnius miško plotus. Užauga per kelias dienas, todėl po gero lietaus verta apsižvalgyti jau po kelių parų.
Miško dovanos yra ne tik grybai
Nors straipsnio dėmesys sutelktas į grybus, nereikėtų pamiršti ir kitų gamtos gėrybių. Uogų sezonas šiuo metu įsibėgėja. Mėlynės, kurios užpildo samanas mėlynu atspalviu, yra ne tik skanios, bet ir itin naudingos sveikatai.
Žemuogės, nors ir mažos, pasižymi stipriu kvapu ir skoniu, todėl mėgstamos ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų. Net ir paprasčiausias pasivaikščiojimas po mišką, kai švelniai šviečia saulė, o po kojomis kvepia spygliais, gali tapti puikiu savaitgalio nuotykiu.
Nors liepos pradžioje grybų dar negausu, artimiausios dienos gali daug ką pakeisti. Jei sulauksime lietaus ir orai taps drėgnesni bei vėsesni, tai bus ženklas grybautojams ruošti krepšius ir aštrinti akis. Kol kas galima pasimėgauti uogų paieška, o taip pat pasidžiaugti ramybe ir tyla, kurią teikia miško glūduma. Net jei pintinė grybų dar lieka tuščia, gamta niekada nepalieka be dovanos.
