Žmonės vėl traukia į miškus. Lietuvos grybautojai džiaugiasi puikiu sezonu ir dosniais radiniais. Po vasariškų liūčių ir šiltų orų miškai atsigavo – samanose, žolėje ir tarp medžių šakų dygsta baravykai, voveraitės, raudonikiai ir daugybė kitų vertingų grybų.
Ir nors sezonas dar tik įsibėgėja, pirmieji grybautojai jau rodo pilnas pintines. Šilalės, Utenos, Švenčionių ir Alytaus rajonai – šie regionai šiemet neabejotinai yra tarp grybautojų favoritų. Ne vienas entuziastas čia grįžta kas savaitę, nes grybų apstu.
Vietiniai kalba, kad tokių metų, kai per porą valandų prisipildo ne tik krepšiai, bet ir kibirai, o to jau seniai nebuvo. Nuo ankstyvo ryto iki vakaro, miškuose girdėti šnaresys, o automobilių prie keliukų ženkliai daugiau nei įprastai.
Šilalės miškai – pintinės pilnėja akimirksniu
Šilalės apylinkės šiemet stebina net patyrusius grybautojus. Čia randama visko, nuo voveraičių iki lepšių, o baravykai dygsta grupėmis, ne po vieną.
„Vos tik išlipi iš automobilio, o grybai – čia pat“, – taip savo išvyką apibūdino viena vietos gyventoja.
Pasak grybautojų, ypač gerai sekasi tiems, kurie pažįsta savo senąsias vietas.
„Čia aš vaikštau jau penktą dešimtmetį. Net jei po vasaros sausros viskas atrodė išdžiūvę – dabar vėl dygsta“, – sakė vienas vyresnio amžiaus vyriškis.
Miško paklotėje dar drėgna, tad, jei orai laikysis, sezonas tęsis ilgai.
Utenos rajonas – ramus pasivaikščiojimas su skaniu rezultatu
Grybautojai iš Utenos krašto pasakoja, kad Kuktiškių miškuose pakanka vienos valandos, kad prisirinktum puikią pintinę. Voverytės čia pagrindinės žvaigždės, bet šalia jų dygsta ir kitų rūšių grybai. Dėl tylaus miško ir nedidelio lankytojų skaičiaus, šis regionas ypač mėgstamas ieškančių ramybės.
„Šiemet labai džiugina ne tik gausa, bet ir grybų kokybė. Dauguma – švarūs, be kirmėlių, o tai retas dalykas liepos vidury“, – sako viena grybautoja, parodžiusi nuotrauką su krepšeliu šviežių grybų.
Miškas aplink Kuktiškes laikomas gana drėgnu, todėl voveraitės ten jaučiausi kaip namie.
Gelednės apylinkės Švenčionių rajone – grybų kibirais
Gelednės kaimo miškai – dar viena vieta, kuri šiemet pritraukė dėmesio. Pasak grybautojų, čia, vos per kelias valandas, trys seserys surinko net penkis kibirus voveraičių.
Nors miške kai kur sausa, bet voveraitės, kaip visada, geba išlįsti ir iš po samanų, ir iš kietesnės žemės.
„Netikėjau, kad tiek rasiu. Miške saulė, vėjas, bet vis tiek – pilnos vietos grybų“, – pasakoja viena iš grybautojų.
Komentarai po socialinių tinklų nuotraukomis rodo, kad žmonės stebisi tokiu gausumu, vieni žavisi, kiti pavydi, o kai kas net netiki, kad tai tikra. Visgi vietiniai patvirtina, kad Gelednės apylinkėse šiemet grybų sezonas tikrai įspūdingas.
Alytaus rajonas – voveraitės ir baravykai dygsta kartu
Mardasavo kaimo miškai Alytaus rajone taip pat džiugina. Čia viena grybautoja vos per rytmetį surinko tris pilnas pintines šviežių voveraičių.
Ne vienas komentatorius stebėjosi ne tik kiekiu, bet ir grybų švara, vos ne kaip iš parduotuvės lentynos. Anot grybautojų, viskas dėl to, kad šiemet mažai kirmėlių ir grybai auga greitai, todėl nespėja suirti ar būti pažeisti.
Be voveraičių, Alytaus rajone jau randami ir pirmieji baravykai. Kol kas ne masiškai, bet tie, kurie žino savo vietas, sugrįžta ne tuščiomis. Patyrę grybautojai tikina, kad jei orai išliks panašūs, iki rugpjūčio vidurio baravykų bus gerokai daugiau.
Sezonas dar tik įsibėgėja
Nors kai kas sako, kad liepos pradžia dar ne tas metas grybauti, realybė rodo ką kita. Gausūs laimikiai, šimtai pasidalintų nuotraukų ir komentarai internete tik patvirtina – šių metų grybavimo sezonas jau sprogsta.
Grybautojai kviečia ne tik ieškoti baravykų, bet ir pasidžiaugti pačiu procesu – pasivaikščiojimu, gamtos kvapais ir tuo maloniu jauduliu, kai iš po lapo išlenda geltonas ar rudas kepurėlis. Krepšys – tik priedas, o grįžimas su pilna pintine – premija už buvimą miške.
