Norint užauginti sveikus, sultingus ir skanius pomidorus, būtina pasirūpinti jų apsauga nuo ligų. Vienos pavojingiausių yra grybelinės ligos, kurios gali sunaikinti tiek pavienius augalus, tiek visą derlių. Kad to išvengtumėte, verta iš anksto pasiruošti ir taikyti natūralias, aplinkai ir žmogui saugias priemones. Tokie sprendimai yra ne tik efektyvūs, bet ir prieinami kiekvienam daržininkui, nes jiems nereikia brangių preparatų ar specialių įrankių.
Pomidorai, nors ir laikomi gana atspariais augalais, vis dėlto nėra visiškai apsaugoti nuo įvairių grybelinių ligų. Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai yra bulvių maras, alternariozė, pilkasis pelėsis ir septoriozė. Šios ligos pirmiausia pažeidžia lapus, tačiau vėliau pereina ir prie vaisių. Jei infekcija išplinta, vaisiai pradeda pūti, džiūti arba juose atsiranda dėmės, dėl kurių jie tampa netinkami vartojimui.
Kad išvengtumėte šių bėdų, verta pradėti nuo natūralios prevencijos. Viena iš populiariausių priemonių yra česnako antpilas. Jį galima pasigaminti namuose, tereikia susmulkinti kelias česnako skilteles, užpilti šiltu vandeniu, palaikyti parą, nukošti ir purkšti augalus. Tokį purškalą patariama naudoti kas savaitę. Česnakas pasižymi natūraliu priešgrybeliniu poveikiu, todėl padeda apsaugoti augalus nuo infekcijų.
Kita veiksminga priemonė yra pienas, sumaišytas su vandeniu. Tokio mišinio poveikis grindžiamas tuo, kad ant augalo paviršiaus susidaro apsauginė plėvelė, kuri slopina grybelio augimą. Be to, pienas turi fermentų, galinčių veikti kaip natūralūs priešgrybeliniai agentai. Paprastai pieno tirpalas naudojamas kartą per savaitę, tačiau esant drėgnesniam orui galima purkšti ir dažniau.
Dar vienas būdas yra pienių lapų antpilas. Šviežiai surinkti pienių lapai užpilami vandeniu, palaikomi parą ir naudojami kaip purškalas. Ši priemonė padeda stiprinti augalų atsparumą ir lėtinti ligų vystymąsi.
Svarbu ne tik pasirinkti tinkamą priemonę, bet ir laikytis taisyklingo purškimo grafiko. Natūralius purškalus reikėtų naudoti reguliariai, geriausia anksti ryte arba vakare, kai nėra tiesioginių saulės spindulių. Purškiant svarbu pasiekti ir lapų apatinę pusę, nes ten dažniausiai prasideda infekcijos židiniai. Jei po purškimo palyja, procedūrą būtina pakartoti, nes lietus nuplauna apsauginę dangą.
Jeigu, nepaisant visų pastangų, ligos vis tiek išplinta, reikia nedelsiant reaguoti. Pažeistus lapus, stiebus ar net vaisius būtina pašalinti. Svarbu tai daryti švariu įrankiu, o pašalintas augalo dalis sunaikinti, jokiu būdu nepaliekant jų komposte. Tokiu būdu sumažinama tikimybė, kad ligos išplis į sveikus augalus.
Kai kuriais atvejais, ypač esant labai nepalankioms oro sąlygoms, natūralios priemonės gali būti nepakankamos. Tokiu atveju galima rinktis biologinius preparatus, kuriuose yra naudingų mikroorganizmų, padedančių stabdyti ligų vystymąsi. Net ir tokios priemonės turėtų būti naudojamos atsakingai, atsižvelgiant į augalo būklę ir aplinkos sąlygas.
Galiausiai verta pabrėžti, kad pomidorų apsauga prasideda ne tik nuo purškalų. Svarbu pasirinkti tinkamą sėklų veislę, užtikrinti gerą oro cirkuliaciją, reguliariai pašalinti apatinę lapų dalį ir neperlaistyti augalų. Kartu su natūraliomis apsaugos priemonėmis tai sudaro visapusišką prevencinę sistemą, kuri leidžia džiaugtis gausiu ir sveiku derliumi viso sezono metu.
