Daug žmonių, pastebėję sužiedėjusį duonos gabalą, nedvejodami meta jį į šiukšliadėžę. Ir visai be reikalo – būtent toks, atrodytų, niekam tikęs kepinys gali tapti nauda jūsų daržui ar gėlynui. Patyrę sodininkai tai žino puikiai ir drąsiai pasitelkia kasdienes virtuvės atliekas, kad pamaitintų augalus.
Šalia bananų žievelių, kiaušinių lukštų ir kavos tirščių rikiuojasi dar vienas veiksmingas pasirinkimas – paprasta sužiedėjusi duona. Verta žinoti, kad toks panaudojimo būdas atitinka „zero waste“ filosofiją. Kitaip tariant, vietoj to, kad švaistytumėte maistą, suteikiate jam antrą kvėpavimą ir kartu praturtinate savo dirvožemį.
Šis sprendimas ypač aktualus šiais laikais, kai kiekvienas stengiasi išnaudoti turimus išteklius iki maksimumo. Jei rūpinatės sodu ar tiesiog turite kelis augalus vazonuose, žinokite – tai pigus, bet labai efektyvus būdas pamaitinti žemę. Ir nereikės nei trąšų iš parduotuvės, nei brangių ekologiškų mišinių.
Kodėl būtent sužiedėjusi duona? Kas joje naudingo?
Senstelėjęs kepalas gali būti kur kas naudingesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Visų pirma, jis skatina dirvos rūgštingumą, o tai palanku tam tikriems augalams – ypač mėlynėms, hortenzijoms ar spygliuočiams. Be to, duona, kaip organinės kilmės produktas, suteikia žemei humuso, pagerina jos struktūrą ir drėgmės sulaikymą.
Reikėtų rinktis pilno grūdo arba ruginę duoną, be konservantų, be česnako, svogūno ar sėklų. Tai svarbu, nes papildomi priedai gali pakenkti augalams, o kai kurie netgi slopinti jų augimą. Baltos duonos geriau vengti, nes ji greitai pūva ir neturi vertingų medžiagų.
Svarbiausia, kad duona būtų natūrali ir kuo paprastesnės sudėties – kuo arčiau tikros duonos, tuo geriau jūsų augalams.
Kaip pasigaminti trąšą iš senos duonos?
Visas procesas yra ne tik paprastas, bet ir beveik nereikalaujantis jokių papildomų pastangų. Sužiedėjusią duoną supjaustykite mažais gabalėliais, sudėkite į kibirą ar didelį stiklainį ir užpilkite vandeniu – tiek, kad visi gabalai būtų panardinti. Kad jie neiškiltų į paviršių, uždėkite lėkštę ar nedidelį svorį.
Indą palikite šiltoje vietoje maždaug vienai savaitei. Po šio laiko nukoškite skystį ir atskieskite vandeniu santykiu 1:3. Gauta trąša jau paruošta – galite ją naudoti laistydami augalus tiesiai prie šaknų. Svarbu – nenaudokite šios trąšos sausros metu ar labai karštomis dienomis, nes gali išprovokuoti pelėsių ar nemalonų kvapą dirvoje.
Ką geriausia tręšti tokia duonos trąša?
Ši natūrali trąša puikiai tinka ne tik mėlynėms. Ji tinka ir agurkams, pomidorams, paprikoms, cukinijoms, špinatui, žolelėms bei kai kuriems vaiskrūmiams – serbentams ar avietėms. Taip pat ją galima naudoti ir patalpų augalams, pavyzdžiui, zamiokulkui ar monsterai.
Prieš pirmą kartą tręšiant, užtenka vieno kartą – tai paskatins sodinukų įsitvirtinimą. Po to galima pakartoti tręšimą po savaitės, kai augalai šiek tiek paauga, ir dar kartą – kai pradeda formuotis žiedai ar užuomazgos. Vazoniniams augalams rekomenduojama naudoti rečiau – kartą per dvi ar tris savaites.
Ką reikėtų prisiminti prieš naudojant?
Nepamirškite, kad viskas turi būti su saiku. Jei pastebite, kad tręšiant duonos tirpalu augalai pradeda vysti, keičia spalvą ar atsiranda pelėsis, pristabdykite ir įsitikinkite, ar duona buvo tinkama, ar nebuvo per daug drėgmės.
Svarbu ir tai, kad duonos trąša greitai genda, tad pasigaminkite jos tiek, kiek planuojate sunaudoti artimiausiomis dienomis. Nelaikykite atidaryto kibiro su duonos užpilu ilgiau nei savaitę, nes gali išsivystyti nemalonūs procesai, ypač esant aukštesnei temperatūrai.
