Europos Komisija parengė naują strategiją, kuria siekiama sukurti svarbiausių žaliavų ir medžiagų atsargas, kad būtų sustiprintas Europos Sąjungos atsparumas galimiems konfliktams ir klimato kaitos poveikiui.
„ES susiduria su vis sudėtingesne ir blogėjančia rizikos aplinka – didėjančia geopolitine įtampa, įskaitant ginkluotus konfliktus, vis stiprėjančiu klimato kaitos ir aplinkos nykimo poveikiu, taip pat hibridinėmis bei kibernetinėmis grėsmėmis“, – rašoma Europos Komisijos dokumente.
Atsižvelgdama į šias rizikas, Komisija ragina valstybes nares koordinuoti gyvybiškai svarbių išteklių – maisto, vaistų, netgi branduolinio kuro kaupimą.
Be to, planuojama pagreitinti visai ES bendras atsargų sistemas, apimančias tokias strategines medžiagas kaip retieji žemės elementai, nuolatiniai magnetai ar elektros bei optinių kabelių remonto komponentai, kurie būtini energetikos ir gynybos sistemų veiklai.
Pastaraisiais metais fiksuoti sabotažo atvejai, nukreipti prieš povandeninius komunikacijos kabelius ir dujotiekius, dar labiau išryškino infrastruktūros pažeidžiamumą.
Dokumente pabrėžiama, kad pavojų kelia ne tik fiziniai išpuoliai, vis dažniau registruojami hakerių, kibernetinių nusikaltėlių ir valstybinių grupių veiksmai.
Dar 2025 metų kovą ES paragino gyventojus turėti pakankamai būtiniausių prekių, kad kritiniu atveju būtų galima išgyventi bent 72 valandas. Vis dėlto Komisija pripažįsta, kad šiuo metu vis dar trūksta bendro supratimo, kas laikytina esminėmis prekėmis pasiruošimui krizėms.
Todėl numatoma reguliariai sudarinėti atnaujinamus sąrašus, atsižvelgiant į konkretaus regiono ir grėsmės pobūdį. Taip pat siūloma paskatinti verslą aktyviau dalyvauti atsargų kaupime, pavyzdžiui, pasitelkiant mokesčių lengvatas.
Tuo pačiu metu pranešama, kad ES ruošiasi didelio masto uostų ir transporto infrastruktūros modernizavimui, o tai susiję su galimos karinės grėsmės iš Rusijos vertinimu.
Ši programa apima iki 75 milijardų eurų investicijų, didžiausią tokio pobūdžio projektą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Nors infrastruktūros atnaujinimas pirmiausia orientuotas į gynybos reikmes, Europos Komisija pabrėžia, kad šie pokyčiai atneš ir taikos laikotarpio naudą – pagerės kelių, geležinkelių, skaitmeninių tinklų bei ryšių infrastruktūra.
Pirmieji darbai jau vyksta Lenkijos, Latvijos, Lietuvos, Bulgarijos ir Rumunijos uostuose, kurie pritaikomi greitam NATO karių ir karinės technikos priėmimui esant krizei.
