2023 metais Sacharos dykumoje rastas marsietiškas meteoritas NWA 16788, tai didžiausias tokio tipo radinys Žemėje. Liepos 16 dieną jis bus parduodamas aukcione Niujorke, o jo vertė gali siekti net 4 milijonus JAV dolerių. Manoma, kad šis fragmentas atsiskyrė nuo Marso po asteroido smūgio ir nukeliavo per 200 milijonų kilometrų, kol nusileido Nigere.
Meteoritas sveria 24,5 kilogramo, o jo dydis panašus į standartinį kompiuterio monitorių. Jo pagrindą sudaro mineralas olivinas, dažnai aptinkamas uolienose tiek Žemėje, tiek kosmose. Be to, meteoritą puošia ir stikliškos struktūros fragmentai, susidarę jam įeinant į Žemės atmosferą. Šie stiklo intarpai susiformuoja dėl itin aukštos temperatūros, atsirandančios meteorui trenkusis į oro sluoksnius.
Šis objektas mokslininkams gali suteikti daug svarbios informacijos apie Marso geologiją, todėl jo atsiradimas privačiame aukcione sukėlė didelį susidomėjimą ir diskusijas.
Mokslininkų nerimas dėl privatizacijos
Didelė dalis mokslo bendruomenės pasisako prieš tokių vertingų radinių pardavimą privatiems kolekcininkams. Jų teigimu, tokie objektai turėtų būti saugomi muziejuose, prieinami visuomenei ir moksliniams tyrimams. Deja, muziejai dažnai neturi pakankamai lėšų varžytis aukcionuose, todėl vertingi gamtos artefaktai atsiduria uždarose kolekcijose ir tampa neprieinami mokslui.
Panašiai vyksta ir su dinozaurų skeletais, kurie vis dažniau perkami privačių pirkėjų. Mokslininkai įspėja, kad taip galime prarasti vertingą informaciją apie mūsų planetos praeitį.
Kultura, mokslas ir paveldas ar yra kur ribos?
Diskusijos dėl meteoritų pardavimo neapsiriboja vien mokslu. Kai kurios tautos ar religinės bendruomenės meteoritus laiko šventais objektais. Pavyzdžiui, anksčiau vietinės bendruomenės JAV Oregono valstijoje protestavo prieš vieno meteoro fragmento pardavimą, nes jis buvo laikomas šventu.
Tokie atvejai rodo, kad kosminiai objektai, tai ne tik mokslinis radinys ar kolekcinė vertybė, bet ir kultūrinis paveldas. Todėl būtina aiškiai apibrėžti, kas turi teisę juos įsigyti ir kaip jie turėtų būti panaudojami.
Ar gali būti rasta pusiausvyra?
Šiuo metu nėra visuotinės tarptautinės tvarkos, kaip turėtų būti elgiamasi su tokiais radiniais. Todėl kai kurie siūlo kurti naujus teisinius mechanizmus, kurie apsaugotų tokias vertybes nuo komercializacijos ir užtikrintų, kad jos išliktų prieinamos tiek visuomenei, tiek mokslui. Galima būtų svarstyti ir apie valstybinių fondų steigimą, leidžiantį muziejams dalyvauti aukcionuose.
Kosminė vertybė
Liepos 16 dieną įvyksiantis aukcionas bus ne tik galimybė įsigyti tikrą Marso gabalą, bet ir simbolinis momentas, kuris parodys, kokį kelią pasirinks visuomenė. Ar tokie objektai taps išskirtinėmis privačių asmenų kolekcijų dalimis? O gal bus rastas būdas juos išsaugoti kaip visos žmonijos turtą?
NWA 16788, tai ne tik kosminis akmuo. Tai ir mūsų požiūrio į paveldą, mokslą bei atsakomybę atspindys.
