Elektriniai automobiliai dažnai laikomi švaria alternatyva vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams. Jie neskleidžia išmetamųjų dujų, važiuoja tyliai ir yra vertinami kaip sprendimas miestų oro taršai mažinti.
Tačiau viena byla Vokietijoje atskleidė svarbią tiesą, kad net ir elektriniai automobiliai palieka savo pėdsaką aplinkoje, o galiojančios eismo taisyklės turi būti taikomos visiems vienodai.
Vokietijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, kai kuriuose miestuose įvestas greičio ribojimas iki trisdešimties kilometrų per valandą. Šie ribojimai dažnai įvedami siekiant pagerinti oro kokybę tankiai apgyvendintuose rajonuose. Prie pagrindinių kelio ženklų neretai įrengiamos papildomos lentelės, paaiškinančios, kad ribojimas susijęs su oro apsauga.
Vienas vairuotojas, važiuodamas elektriniu automobiliu, ignoravo tokį ženklą ir viršijo greitį. Jis aiškino, kad jo automobilis neišskiria dūmų, todėl oro kokybės reikalavimai jam neaktualūs. Tačiau tiek pirmosios, tiek aukštesnės instancijos teismai nusprendė kitaip.
Buvo pabrėžta, kad greičio ribojimas yra bendro pobūdžio ir taikomas visoms transporto priemonėms, nepriklausomai nuo jų variklio tipo. Papildoma lentelė yra tik informacinė, o ne atleidžianti nuo pareigos laikytis nustatytų reikalavimų.
Elektriniai automobiliai taip pat prisideda prie taršos
Nors elektriniai automobiliai neturi išmetimo vamzdžio, iš kurio sklistų dūmai, jie vis tiek kelia oro taršos problemų. Didžiausią įtaką daro ne išmetamosios dujos, o kietosios dalelės. Tokios dalelės į orą patenka dėvintis padangoms ir stabdžių elementams, taip pat kylant nuo kelio paviršiaus susikaupusiems nešvarumams.
Elektriniai automobiliai dažniausiai yra sunkesni nei įprasti, nes juose įmontuotos didelės baterijos. Dėl didesnio svorio padangos dėvisi greičiau, o tai reiškia, kad į aplinką patenka daugiau smulkių gumos dalelių. Be to, elektromobiliai pasižymi momentine traukos jėga, todėl staigus pajudėjimas iš vietos dažnai būna stipresnis, o tai dar labiau padidina padangų dėvėjimąsi.
Net jei stabdymui naudojama energijos atgavimo sistema, kuri sumažina mechaninių stabdžių naudojimą, dulkių iš stabdžių diskų vis tiek neišvengiama. Taip pat nepamirškime antrinio dulkių pakilimo reiškinio. Automobiliui važiuojant, oro srautas pakelia nuo kelio paviršiaus dulkes, smėlio likučius, metalo drožles ir kitus teršalus. Kuo greičiau važiuojama, tuo stipresnis šis efektas.
Kodėl greičio ribojimas mieste yra pagrįstas
Važiuojant lėčiau, tiek padangos, tiek stabdžiai dėvisi lėčiau. Be to, lėtesnis greitis sumažina oro srautus, todėl mažiau dulkių ir teršalų pakyla nuo kelio. Tai reiškia, kad net jei automobilis neteršia tiesiogiai iš variklio, jis vis tiek turi poveikį aplinkai. Todėl vienodas taisyklių taikymas visoms transporto priemonėms yra ne tik logiškas, bet ir būtinas.
Verta prisiminti, kad transporto tarša susideda iš įvairių šaltinių, o išmetamosios dujos yra tik viena jų dalis. Guma, metalas, dulkės ir net patys kelio paviršiaus nešvarumai taip pat daro žalą aplinkai, ypač miestuose, kur oro kokybė jau ir taip dažnai būna prasta.
Ką tai reiškia mums visiems
Vis dar dažnai girdima nuomonė, kad elektriniai automobiliai yra „švarūs“ ir aplinkai nekenksmingi. Tačiau praktika rodo, kad šis įsitikinimas nėra visiškai pagrįstas. Elektrinis variklis tik sprendžia vieną taršos aspektą, bet ne visas problemas.
Todėl vairuotojai turi suprasti, kad atsakomybė už aplinkos apsaugą tenka kiekvienam, nepriklausomai nuo to, kokį automobilį jie vairuoja. Greičio ribojimai, ekologinės zonos ar eismo ribojimai galioja visiems. Vien dėl to, kad automobilis neturi išmetimo vamzdžio, jis netampa nematomas įstatymams ar gamtai.
