Visoje Europoje vis garsiau skamba žodžiai apie grėsmę iš Rytų. Kai kurios valstybės atvirai įvardija, jei Ukraina pralaimės, kitas taikinys gali būti bet kuri NATO šalis.
Žiniasklaida skelbia grėsmingus antraštes, kuriose kalbama apie artėjančius didelio masto karinius veiksmus. Ar tai tik triukšmas dėl dėmesio, ar vis dėlto užuomina į realybę?
Publikacijoje rašoma, kad visame žemyne vyksta ginklavimosi procesas. Valstybių vadovai rengiasi galimam Rusijos puolimui, planuoja civilinės gynybos veiksmus, kuria bunkerių sąrašus ir peržiūri šauktinių politiką.
Kai kur ruošiami net išgyvenimo vadovai, skirti civiliams, ypač Prancūzijoje, kur žadama platinti brošiūras, aiškinančias, kaip pasiruošti įsiveržimui ir jungtis prie rezervo pajėgų.
Makronas neseniai pareiškė, kad prancūziškos hipergarsinės raketos jau dislokuotos netoli Vokietijos sienos, o Berlynas, anot jo, automatiškai būtų ginamas ir branduoliniu atsaku, jei patirtų puolimą.
Lenkija taip pat domisi tokio pobūdžio saugumu ir svarsto galimybę gauti branduolinę apsaugą iš Prancūzijos ar JAV bei rengiasi grąžinti visuotinį šaukimą vyrams.
Šiaurės Europa siunčia signalus, kurių negalima ignoruoti, Norvegija jau dabar rengia masinius evakuacijos scenarijus savo šiauriniuose miestuose, esančiuose šalia Rusijos. Ten gyventojai būtų raginami bėgti į Suomiją arba šalies gilumą.
Kaimyninės Švedija ir Suomija jau paskelbė apie narystę NATO, o jų piliečiams dalinami vadovai apie išgyvenimą krizės ar karo atveju. Norvegijoje raginama pasiruošti savaitei be jokios pagalbos.
Vokietijoje viešumoje pasirodė informacija apie slaptą gynybos dokumentą, vadinamą „Operacija Deutschland“, kuriame išvardytos apsaugotinos vietos ir numatyti veiksmai karo atveju. Valdžia taip pat planuoja, kad per šalies teritoriją galėtų judėti 800 tūkst. NATO karių ir 200 tūkst. transporto priemonių.
Baltijos valstybės, kartu su Lenkija, stato bendrą gynybos liniją, ant kiekvienos valstybės sienos planuojama įrengti po 600 bunkerių. Ši sistema apims tankų stabdymo griovius, spygliuotų kliūčių juostas, tankų gaudykles ir raketines pozicijas.
Be to, šalys atšaukė sutartį, draudžiančią priešpėstines minas tam, kad galėtų sustabdyti įsibrovėlius. Europos Sąjunga taip pat žengia gynybos stiprinimo keliu.
Ji kuria integruotą priešdroninę sistemą nuo Baltijos iki Juodosios jūros ir skiria šimtus milijardų eurų gynybos biudžetui, kuris apims tiek karinių pajėgų atnaujinimą, tiek pagalbą Ukrainai.
Ar visa tai tik atsargumo priemonės, ar tikras pasirengimas tam, ko visi norėtų išvengti? Kad ir kaip būtų, signalai aiškūs – Europa tampa vis labiau pasirengusi neapibrėžtam rytojui.
