Lietuvoje auginami vaisiai ir daržovės – tai ne tik ūkininkų darbo vaisius, bet ir griežtų taisyklių rezultatas. Šalyje taikomos aiškios normos, kurios numato, kada ir kokiomis sąlygomis galima naudoti augalų apsaugos priemones.
Ūkininkai privalo vesti apskaitą, nurodydami kiekvieną purškimą. Naudojami produktai turi būti registruoti, o sandėliuojami tik rakinamose ir aiškiai pažymėtose patalpose. Bet svarbiausias dalykas karencijos laikotarpis, nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo turi praeiti griežtai nustatytas laikas.
Jei šios sąlygos įvykdytos – produktai laikomi saugiais ir gali pasiekti parduotuvių lentynas. Pasak Džiugo Palionio, dėl šios kontrolės vartotojai gali būti ramūs, nes ant lentynų atsidūrę vaisiai ir daržovės yra tinkami vartojimui, o cheminės medžiagos jų sudėtyje – žemiau leistinų ribų arba visai neaptinkamos.
Be to, didieji prekybos tinklai dažnai savanoriškai siunčia produkciją laboratoriniams tyrimams į užsienį, tokie tyrimai atliekami pavyzdžiui, Vokietijoje, siekiant patikrinti ar laikytasi visų Europos Sąjungos reikalavimų.
Palyginimui, kitose šalyse, tokiose kaip Lenkija, plačiai taikoma „SmartFresh“ technologija, kuri sulėtina vaisių nokimą, tačiau palieka cheminės medžiagos pėdsakų vaisiaus viduje, jų neįmanoma pašalinti net kruopščiai plaunant.
Tokia technologija leidžia obuoliams išlikti vizualiai šviežiems daugiau nei metus, tačiau dažnai prarandamas skonis. Lietuvoje šios technologijos naudojimas beveik netaikomas, čia taikomi griežtesni reikalavimai, ypač jei produkcija pažymėta NKP ženklu.
Norint gauti NKP žymėjimą, būtina ne tik naudoti leistinas priemones, bet ir laikytis papildomų apribojimų – karencijos laikotarpis turi būti net pusantro karto ilgesnis nei įprastai. Tai reiškia, kad tokie produktai yra dar saugesni, o jų kelias iki pirkėjo yra ilgas ir kruopščiai prižiūrimas.
Kalbant apie vartotojų įpročius, pastebima, kad didėjantis susidomėjimas produkcijos saugumu ir kilme dažnai nustelbia ekologinį ženklinimą – žmonės vis dažniau ieško kokybiško, šviežio ir patikimai užauginto maisto.
„Naradava“ įmonės atstovai sako, kad jų tikslas ne ilgiausias galiojimo laikas, o natūralumas ir skonis. Vilniaus universiteto chemijos profesorius Albinas Žilinskas patvirtina: pesticidai, jei naudojami atsakingai ir pagal normas, nekelia grėsmės vartotojui.
Jie atlieka savo funkciją – naikina kenkėjus, o dalis jų paviršiaus liekanų yra pašalinamos lietaus ar saulės poveikio. Visgi prieš vartojimą rekomenduojama vaisius ir daržoves nuplauti šiltu vandeniu, taip pašalinami ne tik nešvarumai, bet ir bet kokios galimos cheminės medžiagos.
Trumpai tariant – Lietuvos ūkininkai laikosi taisyklių, prekybos tinklai tikrina, o vartotojui belieka mėgautis šviežiais, kokybiškais ir saugiais produktais.
