Mokslininkai iš Jungtinių Valstijų pristatė pažangų kraujo testą, kuris gali atpažinti žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukeltą galvos ir kaklo vėžį dar prieš atsirandant pirmiesiems simptomams.
Šis diagnostinis pasiekimas gali iš esmės pakeisti onkologinių ligų aptikimą ir stebėjimą visame pasaulyje. Tyrimas parodė, kad testas, pavadintas „MyHPVscore“, geba itin tiksliai nustatyti vėžio požymius remiantis naviko DNR fragmentais, aptinkamais kraujyje.
Tai paprastas, neskausmingas ir pacientui patogus metodas. Testas sukurtas ir atliekamas Mičigano universiteto Otolaringologijos ir Transliacinės onkologijos laboratorijoje, įkurtoje siekiant kuo greičiau taikyti mokslinius atradimus realioje klinikinėje praktikoje.
Laboratorijos vadovas profesorius Chad Brenner pabrėžia, kad toks testas reikalingas ne tik mokslui, bet ir pacientams. Pasak jo, ligoninės retai turi galimybių pačios vystyti ir taikyti tokio lygio tyrimus, todėl šis projektas yra išskirtinis ir vertingas.
Kaip veikia „MyHPVscore“ testas
Kraujo tyrimas leidžia aptikti net labai nedidelius ŽPV sukelto vėžio požymius, todėl galima anksčiau reaguoti į ligos atsinaujinimą ar progresavimą. Tai itin svarbu gydymo efektyvumo vertinimui, nes leidžia įvertinti pokyčius dar prieš juos parodant vaizdinėms diagnostikos priemonėms.
Pasak gydytojo Keit Kasper, tyrimas leidžia pastebėti ligos atsinaujinimą net tada, kai pacientas nejaučia jokių simptomų. Būtent tokia ankstyva reakcija leidžia imtis gydymo pačiame jo efektyvumo taške.
Techninės galimybės ir plėtros planai
Laboratorija turi galimybę per dieną ištirti iki 400 mėginių, nors kol kas planuojama pradėti nuo maždaug 50 per dieną. Pirmieji tyrimai buvo atliekami tik Mičigano valstijoje, tačiau jau artimiausiu metu planuojama pradėti tyrimus visoje JAV.
Svarbu paminėti, kad JAV kasmet nustatoma apie 48 tūkstančius ŽPV sukeltų galvos ir kaklo vėžio atvejų, todėl toks testas gali būti išskirtinai naudingas tūkstančiams žmonių.
Kodėl tai svarbu visuomenei
Dėl to, kad daugelis suaugusiųjų nėra paskiepyti nuo ŽPV tai ypač vyrai, kurių skiepijimo lygis išlieka mažas – vėžio rizika išlieka aukšta. Virusas gali tūnoti organizme daugelį metų, kol sukelia piktybinius pakitimus, todėl kuo anksčiau aptinkami požymiai, tuo geresnės gydymo galimybės.
Pasak profesoriaus Brenner, ši laboratorija gali tapti pavyzdžiu, kaip iš vienos idėjos gimsta reali pagalba pacientams. Jo teigimu, retai pasitaiko, kad vienoje įstaigoje būtų įgyvendintas visas kelias nuo mokslo iki praktikos.
Ateities galimybės
Be galvos ir kaklo vėžio, planuojama sukurti testus ir kitiems ŽPV sukeltiems vėžio tipams, pavyzdžiui, gimdos kaklelio navikams. Ypač didelės naudos iš šių tyrimų gali turėti pacientai su silpna imunine sistema, pavyzdžiui, sergantieji ŽIV infekcija, nes jų rizika susirgti yra didesnė nei bendroje populiacijoje.
Mokslininkai tikisi, kad šis pavyzdys įkvėps ir kitus tyrėjus kurti naujus, inovatyvius testus, o Mičiganas taps svarbiu tašku pasaulyje, kur mokslo atradimai realiai keičia žmonių gyvenimus.
