Europos Komisija paskelbė 2025 m. skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaitą. Jos duomenys rodo akivaizdų kontrastą tarp sparčiai augančių 5G rodiklių ir vangiai plėtojamo fiksuoto ryšio tinklo Lietuvoje. Nors kai kuriose srityse pirmaujame Europoje, kitose – stringame ir dažniausiai dėl biurokratinių kliūčių.
2024 m. Lietuva pasiekė 99,71 proc. bendrą 5G ryšio aprėptį – tai vienas geriausių rezultatų ES, kurioje vidurkis siekia 94,35 proc. Net ir retai apgyvendintose teritorijose Lietuva pasiekė 99,06 proc. 5G aprėptį (ES vidurkis – 79,57 proc.). Taip pat pirmaujame ir 3,4–3,8 GHz dažnių juostos aprėpties srityje, kur mūsų rezultatas – 75,13 %, palyginti su 67,72 % ES vidurkiu.
RRT duomenimis, 5G ryšio aprėpties rezultatą Lietuvoje užtikrina vienas operatorius – „Telia Lietuva“, kuri 99,7 proc. daliai namų ūkių gali teikti 5G ryšio paslaugas. Kitiems operatoriams dar yra kur tobulėti: „Bitė Lietuva“ ryšys dengia 74,4 proc., „Tele2“ – 68,1 proc.
Pasauliniai lyderiai vakar, atsiliekantys šiandien?
Net 2021–2023 m. aprėptis sustojo ties 78 proc., o kaimiškose vietovėse kokybiškas (100 Mb/s) internetas pasiekia tik 23,5 proc. namų ūkių.
Fiksuotų labai didelės spartos tinklų (VHCN) aprėptis Lietuvoje 2024 m. siekė 78,29 %, kai ES vidurkis sudarė 82,49 %. Metinis augimas – vos 0,3 %, kai tuo tarpu ES – 4,9 %. Tai rodo, kad infrastruktūros plėtra, ypač kaimiškose vietovėse, yra lėta, o privatus sektorius vengia investuoti dėl menko atsiperkamumo.
RRT pirmininkė Jūratė Šovienė atkreipia dėmesį, kad būtina stiprinti viešąsias investicijas: „Norėdami, kad 1Gbps ryšys būtų pasiekiamas 100 proc. namų ūkių, turime numatyti reikšmingas papildomas lėšas. Padėti išspręsti ryšio problemas nutolusiose teritorijose gali ir antžeminių tinklų integracija su palydovinio ryšio tinklais.”
EK ragina Lietuvą ne tik tęsti, bet ir didinti paramą fiksuoto tinklo plėtrai bei paspartinti VHCN projektų įgyvendinimą.Lietuva, siekdama išlaikyti technologinį konkurencingumą, privalo strategiškai investuoti į itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtrą. Tokios investicijos ne tik skatina inovacijas ir ekonomikos augimą, bet ir sustiprina nacionalinį saugumą bei atsparumą krizėms.
Šiuolaikinis ryšys apima ne tik tradicines telekomunikacijas, o visą ekosistemą: skaitmenines jungtis, duomenų perdavimą, debesijos sprendimus, daiktų internetą, palydovinį ar kvantinį ryšį.
„Ateities ryšys – tai bendras mūsų visų įsipareigojimas, mūsų visų ambicija: kad kokybiškas, saugus ir prieinamas ryšys taptų kasdienybe kiekvienam žmogui ir verslui. Ir tuo pačiu – tai Lietuvos galimybė išsiskirti. Padaryti ryšį savo konkurenciniu pranašumu. Kurti pažangią infrastruktūrą ir pažangią visuomenę“, – pabrėžia RRT tarnybos pirmininkė Jūratė Šovienė.
Struktūrinės kliūtys ryšio infrastruktūros plėtrai
Infrastruktūros plėtrą stabdo biurokratiniai barjerai. Viešo sektoriaus valdomi objektai retai prieinami ryšio bokštų statybai, kelių ir geležinkelių valdytojai riboja kabelių tiesimą, kultūros paveldo apsaugos institucijos laiko antenas vizualine tarša. Per metus įgyvendinus įstatymą, kuris turėjo skatinti servitutus, pasirašyta vos keletas sutarčių.
RRT siekė išsiaiškinti, kodėl šviesolaidinių tinklų plėtra Lietuvoje yra sustojusi, ir apklausė paslaugų teikėjus. Tarp 7 pagrindinių kliūčių tiesti naujus gigabitinius tinklus atsidūrė tinkamos infrastruktūros stoka ar žemės savininkų keliamos kliūtys, informacijos apie planuojamas statybas stoka, leidimų gavimo kliūtys. Kitos priežastys – likusios mažo gyventojų tankumo teritorijos, maža gyventojų perkamoji galia, nėra paklausos plačiajuosčio ryšio paslaugoms, pastatai nėra pritaikyti tiesti tinklus.
Kokios priemonės galėtų paspartinti gigabitinių tinklų plėtrą? Pasak J. Šovienės, viena iš jų – tobulinti LR įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus pašalinant nepagrįstas administracines ir technines kliūtis. Siekiant spartesnės ir efektyvesnės gigabitinio ryšio plėtros, yra būtinas žingsnis, kad ryšių kabeliai ar kanalai jiems tiesti taptų neatsiejama kelių, gatvių bei geležinkelio infrastruktūros dalimi. Ne ką mažiau svarbu tobulinti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą (TIIS), kad būtų lengvai pateikiama ir pasiekiama visa informacija apie infrastruktūros plėtros planus.
„Jei norime, kad Lietuvos vardas vėl būtų siejamas su skaitmenine pažanga Europoje, turime keisti požiūrį į infrastruktūrą. Šviesolaidžio tinklų plėtra turi tapti valstybės prioritetu, o ne atskirų ryšio paslaugų teikėjų, žemės sklypų savininkų bei kelių valdytojų neišsprendžiamų ginčų objektu. Tik taip galėsime užtikrinti, kad skaitmeninis ryšys taptų Lietuvos konkurenciniu pranašumu, o ne stabdžiu“, – sako RRT tarnybos pirmininkė.
RRT planai: plėsti ryšį, gerinti kokybę
RRT yra paskelbusi/parengusi Plačiajuosčio mobiliojo ryšio tinklų plėtros planą 2025–2030 m. Jo tikslas – iki 2030 m. 100 Mb/s spartą pasiekiamą visiems namų ūkiams, gyvenantiems vietovėse, kur gyvena daugiau nei 200 gyventojų. Iki 2027 m. pabaigos planuojama, kad 4G arba aukštesnės kartos technologijų ryšys bus prieinamas visiems.
Siekiant tikslų, 2025 m. rengiami aukcionai 700 MHz, 1500 MHz ir 2100 MHz dažnių juostoms. Taip pat RRT jau parengė teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama supaprastinti ryšių išteklių valdymą ir didinti paslaugų prieinamumą.
