Prancūzijos Kraujo donorystės ir kraujo terapijos agentūros mokslininkai atrado iki šiol nežinomą, 48-ąją kraujo grupių sistemą. Naujoji kraujo grupė šiuo metu identifikuota tik vienam žmogui – moteriai iš Gvadelupos, gyvenančiai Paryžiuje.
Šis netikėtas proveržis tapo įmanomas tik atlikus pažangius DNR tyrimus, kurie padėjo atskleisti paslaptį, gluminusią ekspertus daugelį metų. Dar 2011 metais, atliekant įprastus priešoperacinius tyrimus, medikai nustatė, kad pacientės kraujo serume yra itin neįprastų antikūnų.
Šie neatitiko jokių iki tol žinomų kraujo grupių sistemų, todėl klausimas liko be aiškaus atsakymo. Po daugybės metų, 2019-aisiais, tyrimai buvo atnaujinti, pasinaudojus tiksliu DNR sekoskaitos metodu.
Galiausiai, šių metų birželį Tarptautinė kraujo transfuzijos draugija (ISBT) oficialiai pripažino naująją grupę.
„Gwada neigiama“ – ką tai reiškia?
Pavadinimas „Gwada“ kilo iš Gvadelupos salos, kur kilusi šią grupę turinti moteris, o „neigiama“ – dėl tam tikro antigeno nebuvimo jos raudonosiose kraujo ląstelėse.
Pasak tyrėjų, moteris paveldėjo šį ypatingą genetinį variantą iš abiejų tėvų. Tai retas atvejis, nes šiuo metu pasaulyje nėra žinoma daugiau asmenų su šia kraujo grupe.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad „Gwada neigiama“ kraujas nesuderinamas su jokiu krauju, turinčiu konkretų Gw antigeną. Tai reiškia, jog šiai pacientei būtų labai sudėtinga gauti tinkamą kraujo perpylimą įvykus ekstremaliai situacijai.
Reta grupė – didelis iššūkis
Nuo XX amžiaus pradžios, kai buvo atrasta ABO sistema, mokslas ne vieną kartą patvirtino, kad kraujo tipai yra sudėtingesni nei manyta. Šiuolaikinės DNR technologijos leidžia greičiau identifikuoti naujas, anksčiau nepastebėtas grupes, kurios gali turėti didelės reikšmės transfuzijos medicinoje.
Retų kraujo grupių turintiems žmonėms kartais tenka laukti tinkamo donoro ilgiau nei skubios pagalbos leidžia, todėl tokie atradimai atveria galimybių pagerinti jų gydymą.
Ką reiškia šis atradimas ateičiai?
Prancūzijos agentūra EFS pažymi, kad naujos grupės atpažinimas gali padėti individualizuoti terapijas ir padidinti saugumą transfuzijų metu. Be to, mokslininkai jau kuria specialią strategiją, kaip surasti kitus galimus šios grupės nešiotojus – pirmiausia Gvadelupoje tarp kraujo donorų.
Nors „Gwada neigiama“ šiuo metu žinoma tik vienam žmogui pasaulyje, mokslininkai viliasi, kad tai ne pabaiga, o naujų paieškų pradžia. Daugiau tokių atradimų galėtų padėti spręsti itin retų medicininių situacijų iššūkius, ypač kai kalbama apie pacientų gyvybes tiesiogiai lemiančius kraujo perpylimus.
