Interneto vartotojai vis dažniau ieško būdų apsaugoti savo privatumą. Vienas populiariausių sprendimų, tai slapukų ištrynimas. Visgi šiandien to jau nebepakanka. Mokslininkai nustatė, kad svetainės rado kitą, daug sudėtingesnį būdą atsekti vartotojus net ir be jų žinios. Tai vadinamasis naršyklės „piršto atspaudas“.
Kai lankotės bet kuriame tinklalapyje, jūsų naršyklė automatiškai perduoda tam tikrą techninę informaciją: laiko juostą, ekrano dydį, įrenginio tipą, operacinę sistemą, įdiegtus šriftus, net tai, kokią kalbą naudojate. Visa ši informacija, nors ir atrodo nereikšminga, kartu sudaro unikalų jūsų įrenginio „profilį“. Jis ir vadinamas naršyklės atspaudu.
Skirtingai nuo slapukų, naršyklės atspaudas nesaugomas jūsų kompiuteryje ar telefone, jis niekur neužrašomas, tad ir neištrinamas. Tai reiškia, kad jūs galite ištrinti visus naršymo duomenis, naudoti privatumo režimą ar net inkognito langą, tačiau svetainės vis tiek galės jus atpažinti pagal šį unikalų techninių duomenų rinkinį.
Privatumo iliuzija: kodėl to nematome?
Viena iš šios technologijos grėsmių jos nematomumas. Naudotojai nėra apie tai informuojami, jie dažniausiai net neįtaria, kad yra sekami. Skirtingai nei slapukai, kurie dažnai reikalauja sutikimo, naršyklės atspaudų rinkimas vyksta tyliai, fone. Tai apsunkina bet kokį aiškų pasirinkimą, ar norite būti stebimi, ar ne.
Net ir specialios naršyklės, orientuotos į privatumą tokios kaip „Brave“ ar „Tor“, ne visada gali visiškai apsaugoti nuo šio metodo. Nors jos sumažina matomų duomenų kiekį, atpažinti įrenginį vis tiek gali būti įmanoma.
Kodėl tai svarbu reklamos pasauliui?
Vienas iš pagrindinių tikslų, kodėl svetainės seka vartotojus tai yra reklama. Žinodamos, kas jūs esate, kokius įrenginius naudojate ir kokius puslapius lankote, jos gali jums rodyti tikslingesnę vadinamąją suasmenintą reklamą.
Tyrėjai nustatė, kad vos pakitus naršyklės atspaudui, pavyzdžiui, pakeitus šriftą ar ekrano dydį keičiasi ir reklamos vertė, kurią platformos yra pasirengusios mokėti. Tai reiškia, kad jūsų „skaitmeninis parašas“ turi piniginę vertę ir yra aktyviai naudojamas reklamos sprendimams realiuoju laiku.
Dar svarbiau tai, kad šis atspaudas išlieka net tada, kai keičiate įrenginį ar prisijungiate iš kitos vietos. Jis gali būti susietas su jūsų veikla net ir tarp skirtingų naršymo sesijų. Tokiu būdu sukuriamas nuolatinis sekimo mechanizmas, kuris ignoruoja jūsų bandymus likti nepastebėtam.
Teisės ir reguliavimas: kol kas bejėgiai
Dabartiniai privatumo įstatymai, tokie kaip ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (GDPR), buvo sukurti atsižvelgiant į aiškiai identifikuojamus duomenis, kaip slapukai ar prisijungimo informacija. Tačiau naršyklės atspaudas nepatenka į šias aiškias ribas, nes formaliai nėra nei failas, nei įrašas, tai tik automatiškai gaunami techniniai duomenys.
Todėl šis sekimo būdas dažnai apeina teisės aktus. Kadangi naudotojai nėra informuojami apie tai, o duomenų surinkimas nevyksta tiesiogiai, tai kelia sunkumų tiek vartotojų informavimui, tiek atsakomybei.
Ką galime padaryti?
Nors visiškai apsisaugoti nuo naršyklės atspaudų šiuo metu sudėtinga, svarbu žinoti apie jų egzistavimą. Kai kurie būdai sumažinti identifikacijos tikimybę:
- naudoti naršykles, kurios aktyviai blokuoja ar keičia atspaudo elementus;
- reguliariai atnaujinti naršyklę ir priedus;
- naudoti VPN, kuris keičia IP adresą;
- atsargiai rinktis, kurioms svetainėms leidžiate naudoti jūsų duomenis.
Taip pat reikalingas platesnis reguliavimo institucijų dėmesys ir technologiniai sprendimai, kuriuos turi įgyvendinti pačios naršyklės vartotojo vardu. Tik taip galima užtikrinti, kad skaitmeninis saugumas neliks vien tik formaliais pažadais.
Technologijos vystosi greičiau nei jų reguliavimas. Naršyklės atspaudų naudojimas, tai tylus, bet itin veiksmingas vartotojų sekimo būdas, kuris šiandien tapo realia privatumo grėsme. Jei slapukai buvo pirmasis iššūkis skaitmeninei laisvei, dabar metas kalbėti apie naują kartą sekimą be pėdsakų.
Norint išsaugoti skaitmeninį privatumą, turime ne tik žinoti, kas vyksta fone, bet ir reikalauti permainų tiek iš technologijų kūrėjų, tiek iš įstatymų leidėjų. Nes teisė būti nematomam internete tai ne privilegija, o šiuolaikinė būtinybė.
