Baltųjų smėlynų nacionalinis parkas nacionalinis parkas Naujosios Meksikos valstijoje jau daugiau nei dešimtmetį traukia archeologų ir geologų dėmesį.
Ši unikali, baltu gipsiniu smėliu padengta dykuma, plytinti netoli JAV ir Meksikos sienos, slepia itin reikšmingų priešistorinių atradimų. Vienas iš jų – senoviniai žmonių pėdsakai, kurių tyrimai atskleidė, kad žmonės šiame žemyne gyveno jau prieš daugiau nei 20 tūkst. metų.
Tai keičia iki šiol turėtą supratimą apie žmonijos migracijos istoriją Amerikoje.
Priešistoriniai pėdsakai atveria naują požiūrį į Amerikos praeitį
Pirmieji žmonių pėdsakai Baltųjų smėlynų nacionaliniame parke buvo aptikti dar 2009 metais. Vis dėlto ilgą laiką mokslininkai negalėjo tiksliai nustatyti, kokiam laikotarpiui jie priklauso.
Anksčiau šioje vietovėje jau buvo rasta įvairių žmonių veiklos ženklų, datuojamų maždaug 21 – 23 tūkst. metų laikotarpiu. Tai gerokai senesni įrodymai nei XX amžiuje atrasti pėdsakai, kurie buvo siejami su Clovis kultūra – ilgam laikytą seniausia žmonių gyventa kultūra Šiaurės Amerikoje.
Tačiau naujausi duomenys parodė, kad žmonės šiame regione gyveno dar anksčiau nei manyta. Šis atradimas ne tik paneigia ilgai vyravusią nuomonę apie vėlyvą žmonių apsigyvenimą Amerikoje, bet ir atveria duris į gilesnį pirmykščių bendruomenių supratimą.
Patikimas datavimas: pėdsakų amžius siekia 22 tūkstančius metų
Ankstesni tyrimai, pagrįsti rupių augalų sėklų ir žiedadulkių datavimu, buvo kritikuojami dėl nepakankamo tikslumo. Tačiau naujajame tyrime mokslininkai pasitelkė patikimesnį metodą – analizavo senovinio pelkinio dumblo mėginius, kuriuose buvo išlikę žmonių pėdsakai.
Mėginiai buvo tiriami dviejose nepriklausomose laboratorijose, kuriose atlikta net 55 radioaktyviosios anglies datavimai.
Rezultatai buvo vienareikšmiški – pėdsakai susiformavo prieš 20,7 – 22,4 tūkst. metų. Šie duomenys yra laikomi vienais tikslesnių tokio pobūdžio tyrimų istorijoje. Tyrimo rezultatai buvo publikuoti prestižiniame mokslo žurnale „Science Advances“ 2024 metų birželio 18 dieną.
Kadaise gyvavę ežerai virto dykuma
Nors šiandien baltųjų smėlynų nacionalinis parkas teritorija atrodo kaip sausa ir negyva dykuma, prieš dešimtis tūkstančių metų čia driekėsi ežerai, pelkės ir upeliai.
Būtent šiose vandeningose vietovėse žmonės paliko savo pėdsakus. Jie buvo įspausti minkštame upelio dugne, kuris vėliau virto dumblu ir sustingo, išlaikydamas pėdsakų formą.
Kaip teigiama tyrimo santraukoje, stratigrafiniai duomenys kartu su papildomais datavimais rodo, kad šios vandens ekosistemos egzistavo nuo maždaug 23,6 tūkst. iki 17 tūkst. metų prieš dabartį.
Tačiau ši istorija išliko tik iš dalies – dalį sluoksnių sunaikino vėjo erozija, o likusi – palaidota po didžiule gipsinio smėlio mase.
„Didelė dalis šios istorijos jau prarasta dėl natūralių gamtos procesų. Tai, kas liko, dabar slypi po milžiniška balto smėlio krūva – didžiausia tokio tipo pasaulyje“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, profesorius Vance Holliday iš Arizonos universiteto.
Kas buvo šie žmonės ir kodėl jie nieko nepaliko?
Mokslininkai mano, kad atrasti pėdsakai priklausė nedidelėms klajoklių medžiotojų, rankiotojų grupėms. Šios bendruomenės gyveno labai dinamiškai – nuolat keliavo, sekdamos gyvūnus, ieškodamos augalų ar palankių oro sąlygų.
Dėl tokio gyvenimo būdo jų turimi daiktai buvo itin vertingi, todėl kiekvienas įrankis ar daiktas buvo rūpestingai saugomas ir retai paliekamas. Dėl to archeologams sunku rasti šių žmonių paliktų artefaktų, jie paprasčiausiai nieko nepaliko atsitiktinai.
Kaip žmonės pateko į Ameriką?
Remiantis šiandienine mokslo nuomone, pirmieji žmonės į Ameriką atkeliavo iš Azijos per tuo metu egzistavusį sausumos tiltą Beringo sąsiauryje, jungusį Sibirą su Aliaska.
Šis migracijos kelias buvo įmanomas paskutiniojo ledynmečio laikotarpiu, kai vandens lygis pasaulio vandenynuose buvo gerokai žemesnis. Ši migracija, vykusi maždaug prieš 18 – 26 tūkst. metų, laikoma pradžia ilgos ir sudėtingos žmonijos istorijos šiame žemyne.
Šie pirmieji gyventojai, vadinamieji paleoindėnai, laikomi dabartinių Šiaurės ir Pietų Amerikos čiabuvių protėviais. Jų pėdsakai, išlikę baltųjų smėlynų nacionalinio parko dykumoje, šiandien yra vienas ryškiausių liudijimų apie ankstyvąją žmonijos kelionę į Naująjį pasaulį.
