Tikra vasaros dovana – braškės, užaugintos savame darže. Jos turi ne tik kvapą, bet ir skonį, kurio nerasime nė vienoje plastikinėje dėžutėje iš prekybos centro.
Tačiau net ir auginant pačiam, ne visos uogos būna vienodai saldžios. Kartais jos – rūgščios, vos rausvos ar visai beskonės.
Tai gali nuvilti, ypač kai įdėta daug darbo. Tačiau saldumas nėra atsitiktinis. Jis priklauso nuo kelių svarbių dalykų – braškių rūšies, saulės kiekio, laistymo dažnumo ir, labai svarbu, maitinimo.
Ir čia nebūtina ieškoti trąšų parduotuvėse – puikią priemonę galima rasti tiesiog namuose. Tam, kad uogos būtų saldžios, reikia šiek tiek išmanymo ir vieno labai paprasto produkto.
Šis metodas veikia geriausiai, jei pritaikomas prieš pat derliaus ėmimą – likus 2 ar 3 savaitėms. Ir tai nėra jokia paslaptis – veiksminga, natūralu ir labai paprasta.
Kas lemia braškių saldumą?
Skonis – ne tik genetika. Tiesa, kai kurios veislės natūraliai saldesnės, ypač desertinės. Tačiau net jos, augdamos be pakankamo saulės kiekio ar per dažnai laistomos, netenka skonio.
Kuo daugiau saulės – tuo daugiau cukraus. Taip jau veikia fotosintezė. Laistymas irgi turi ribas – nors braškės mėgsta drėgną žemę, jos neturėtų būti šlapios.
Perteklinė drėgmė išplauna cukrų, uogos darosi vandeningos, kartais net praranda aromatą. Laistyti reikia saikingai, bet reguliariai, ypač esant sausrai.
Labai svarbus ir dirvožemio maistingumas. Tinkamas pH ir pakankamai maisto medžiagų (ypač kalio, fosforo, kalcio) leidžia augalui auginti sultingas ir saldžias uogas. Kalio trūkumas – vienas dažniausių veiksnių, dėl kurio uogos būna mažos, kietos ir rūgštokos.
Natūralus kalio šaltinis
Norint pagerinti braškių skonį, verta likus porai savaičių iki derliaus pasitelkti pelenus. Tai ekologiškas, natūralus būdas sustiprinti cukrų koncentraciją uogose.
Pelenai – turtingas kalio šaltinis, kuris puikiai tinka paskutinėse augimo stadijose. Svarbu naudoti tik švarius pelenus – iš nedengto, nelakuoto, nedažyto medžio.
Jokiu būdu ne iš anglių ar perdirbtų lentų. Pelenus reikia pabarstyti plonu sluoksniu aplink kiekvieną krūmelį ir lengvai įmaišyti į viršutinį žemės sluoksnį.
Tai galima padaryti grėbliuku ar net pirštais – svarbu nepersistengti. Po šio tręšimo verta palieti braškes – taip maisto medžiagos greičiau pasieks šaknis.
Tačiau šį būdą naudokite tik vieną kartą per sezoną – per didelis pelenų kiekis padidina dirvožemio šarmingumą, o tai braškėms netinka. Vienkartinė procedūra prieš uogų raudonavimą – idealus sprendimas.
