Kovo 25 – 27 dienomis „Nacionalinė Dailės Galerija“ įgijo dvigubą kvėpavimą: minimalistinės, novatoriško interjero erdvės tapo jubiliejinio – dešimtojo mados festivalio „Mados infekcija“ namais.
Šiais metais svarbiausias mados renginys Lietuvoje savo gerbėjus pasitiko dar didesnis, spalvingesnis ir įvairiapusiškesnis, o naujai pasirinktos erdvės tapo baltu popieriaus lapu dizainerių eksperimentams ir idėjų proveržiui.
„Mados infekcija“ ir žvaigždiški kaprizai
Į festivalio atidarymą skubėjo margapalvė publika: spaudoje ir televizijoje mirgantys veidai, politikai, menininkai, dizaineriai, stilistai, mada besidomintis jaunimas ir pirmą kartą renginyje besilankantys smalsuoliai. Kiekvienas galėjo įsiamžinti, stabtelėjęs prie „Mados infekcijos“ logotipais nusagstytos sienelės, kur nuolat budėjo gausus fotografų būrys.
Nors renginiai kas vakarą vėlavo bent pusvalandį, o „Nacionalinės Dailės Galerijos“ erdvės kur kas didesnės, nei „Šiuolaikinio Meno Centro“ (kur įprastai vykdavo festivalis – aut. past.) nesusipratimų neišvengta. Štai nuolatinė „Mados infekcijos“ viešnia Inga Stumbrienė gerokai pavėlavusi į renginį iškoneveikė apsaugos darbuotojus, neįleidusius jos į pagrindinę salę (pasirodymų metu įeiti ir išeiti buvo draudžiama, mat podiumas buvo išraizgytas aplink žiūrovų vietas – aut. past.). Nepadėjo nei grąsinimai, nei „žvaigždės“ statusas, todėl teko laukti pertraukos.
Kitas nusivylimas laukė stilisto Manto Petruškevičiaus, kuris likus kelioms valandoms iki renginio pradžios „kėlė bangas“, sužinojęs, jog negaus bilieto pirmojoje eilėje. Nors stilistas jau buvo pareiškęs, jog dėl šios prežasties nebedalyvaus renginyje, vis dėl to nesusipratimas išsisprendė ir M. Petruškevičius stebėjo modelių pasirodymus, sėdėdamas pirmųjų gretose.
Unikalaus stiliaus beieškant
Dauguma žinomų veidų vengė fotografų blyksčių, tačiau originalumo nestokojantis jaunimas elgėsi priešingai – noriai ir ilgai pozuodami, drąsiai demonstravo savo susikurtą įvaizdį. O pažiūrėti iš tiesų buvo į ką!
Žinoma, dauguma per daug nesuko galvos, pasirinkdami juodos spalvos aprangą arba klasikinius, visoms progoms tinkančius derinius, tačiau buvo galima pamatyti ir tokių garderobo variacijų, kurios priverčia stabtelėti. Originalūs aksesuarai, ryškiaspalvis koloritas, skirtingų medžiagų ir faktūrų deriniai, įdomių formų akiniai ir pasitikėjimo kupinas žvilgsnis rodo, kad užsienyje vertinamas individualumas ir mėginimas išsiskirti iš minios tampa siekiu ir mūsų šalyje. Žinoma, tobulėti dar tikrai yra kur!
Ant podiumo – postmodernistinio meno eksponatai
„Mados infekcija“ švęsdama dešimtmetį diktuoja per ilgus metus susiformavusį festivalio stilių. Siekis parodyti, jog reikia ugdyti savitumą ir individualumą kasmet stiprėja. Renginio koncepcija grįsta originaliu požiūriu į madą ir jos vartojimą diktuoja bohemiškus, nestandartinius kolekcijų pristatymus ir audiovizualinius sprendimus.
Kita vertus, „Mados infekcija“ yra ir vienintelis mados renginys Lietuvoje, todėl žiūrovas gavęs unikalią progą metuose išvysti podiumo perlus tikisi pamatyti ne tik ekstravagantiškas, futuristines dizainerių idėjų išraiškas. Nors šiemet galėjome išvysti nemažai praktiškų, dėvėjimui pritaikytų drabužių modelių, visgi, didžioji kūrėjų dalis kol kas linkusi į formos ir plastinės raiškos paieškas bei konceptualumą, o kai kurie kolekcijų „eksponatai“ puikiai tiktų į šiuolaikinio meno muziejų.
Mados mylėtojų džiaugsmai ir nusivylimai
Milžiniškos „Nacionalinės Dailės Galerijos“ erdvės, 150 metrų podiumas, į kelis sektorius suskirstytos žiūrovų zonos, ant kiekvienos sienos projektuojami vaizdai ir šimtai šviestuvų turėjo garantuoti puikų reginį tiek pirmosiose eilėse sėdintiems žiūrovams, tiek stovimose vietose esantiems renginio svečiams. Deja, ne vienam mados mylėtojui, įsigijusiam brangų bilietą 3 ar 4 eilėje teko nusivilti, nes modelius, žygiuojančius podiumu iš šių pozicijų buvo įmanoma matyti tik pro pirmose eilėse sėdinčiųjų viršugalvius. Beliko sutelkti žvigsnius į tiesiogiai ant sienų projektuojamą filmavimo kamerų vaizdą.
Daug neigiamų komentarų susilaukė ir stebėtinai ilga (4 valandų trukmės) renginių programa, į kurią buvo įtrauktos dvi pertraukos tarp kolekcijų, trukusios daugiau nei po 20 minučių. Kadangi įėjimas į pagrindinę salę yra tik vienas, didžiąją pertraukos dalį renginio svečiai pralaukdavo eilėse.
„Nacionalinės Dailės Galerijos“, virtusios laikinais mados festivalio namais, interjerui abejingų neliko. „Aštuoniuke“ išraizgytas podiumas, įspūdinga apšvietimo ir garso sistema bylojo apie aukštą kokybės lygį. Podiumo privalumus kiekvienas dizaineris išnaudojo individualiai ir originaliai, atskiri pasirodymai savaip laužė standartinių madų šou tradicijas. Baltose erdvėse atsivėrė puikios galimybės žaisti šviesa, spalvomis, šešėliais, o kintančios muzikos dėka buvo kuriama dinamiška atmosfera.
Jubiliejinis festivalis „Mados infekcija“, išlaikydamas pamatines vertybes, integruojasi į besikeičiančią aplinką ir visuomenę, kasmet diktuodamas vis platesnį, novatoriškesnį ir įvairesnį požiūrį į madą. Nors jo rengėjai sulaukia įvairiapusiškų nuomonių, kol kas belieka džiaugtis, jog turime bent vieną tęstinį mados festivalį šalyje, einantį apgalvotai ir tiksliai pasirinktu keliu.
