Stulbinantis atradimas Australijoje verčia perrašyti roplių kilmės istoriją. Mokslininkai aptiko suakmenėjusius pėdsakus su ilgais pirštais ir aštriais nagais, išlikusius maždaug 355 mln. metų senumo uolienose.
Šie pėdsakai yra seniausias žinomas roplių pėdsakų įrodymas, kuris jų atsiradimą Žemėje nukelia net 35 milijonais metų atgal. Netikėtas radinys meta iššūkį ilgai vyravusioms teorijoms apie tai, kada ir kaip stuburiniai gyvūnai pirmą kartą išėjo į sausumą.
Tyrimą atliko Upsalos universiteto (Švedija) mokslininkų komanda, o rezultatai publikuoti žurnale „Nature“. Ši sensacinga naujiena ne tik keičia evoliucijos laiko juostą, bet ir kelia naujus klausimus apie tai, kaip gyveno bei vystėsi pirmieji ropliai.
Šie pėdsakai suteikia retą galimybę pažvelgti į tolimą praeitį, kai gyvybė tik pradėjo įsitvirtinti sausumoje.
„Esu apstulbęs“, – sako tyrimo vadovas Peras Ahlbergas iš Upsalos universiteto. „Vos vienas žmogaus galintis pakelti akmens gabalas verčia iš naujo peržiūrėti viską, ką iki šiol žinojome apie šiuolaikinių tetrapodų evoliuciją.“
Nauja gyvūnų evoliucijos laiko juosta
Tetrapodų kilmės istorija prasideda nuo žuvų, kurios paliko vandenį ir prisitaikė prie gyvenimo sausumoje. Vėliau iš jų išsivystė varliagyviai ir amniotai, grupė, kuriai priklauso ropliai, paukščiai ir žinduoliai.
Iki šiol manyta, kad pirmieji tetrapodai atsirado devonskoje periode, o pirmieji šiuolaikinių grupių nariai, karbono periode.
Seniausi žinomi amniotų (roplių ir jų giminaičių) fosilijos datuojamos maždaug 320 milijonų metų, todėl buvo manoma, kad skilimas tarp varliagyvių ir amniotų įvyko ankstyvajame karbono periode – apie 355 mln. metų atgal.
Iki šiol tuo laikotarpiu vyravo primityvūs, žuvims artimi tetrapodai, tokie kaip garsusis „Tiktaalik“.
Seniausi kada nors rasti nagų pėdsakai
Tačiau šis naujas radinys Australijoje keičia ankstesnį požiūrį. Du mėgėjai paleontologai, kurie ir aptiko akmenį, tapo šio tyrimo bendraautoriais.
Ant akmens esantys pėdsakai pasižymi ilgais pirštais ir aiškiai matomais nagų žymėmis. Tai yra seniausi žinomi nagų pėdsakai pasaulyje.
„Kai pirmą kartą pamačiau šį pavyzdį, buvau labai nustebintas. Jau po kelių sekundžių pastebėjau aiškiai išlikusius nagų pėdsakus“, – pasakoja tyrimo bendraautorius Grzegorzas Niedźwiedzkis.
„Nagų turi visi ankstyvieji amniotai, bet jų beveik nebūna kitų tetrapodų grupėse“, – priduria Peras Ahlbergas. „Nagų žymės ir pėdų forma rodo, kad pėdsakų autorius greičiausiai buvo primityvus roplys.“
Roplių kilmė – dar senesnė nei manyta
Jeigu šis aiškinimas teisingas, roplių kilmė nukeliama dar 35 mln. metų atgal, iki pat ankstyvojo karbono periodo.
Papildomai šią hipotezę sustiprina ir naujai atrasti fosiliniai roplių pėdsakai Lenkijoje. Nors jie šiek tiek jaunesni už Australijos pavyzdį, vis tiek yra žymiai senesni už iki šiol žinomus duomenis.
Šis laiko koregavimas keičia visą tetrapodų evoliucijos istoriją. Tetrapodų „karūnos grupės“ atšaka turi būti dar senesnė nei pirmieji amniotai, nes tai yra gilesnis šakos išsišakojimo taškas evoliuciniame medyje.
Kad išspręstų šį klausimą, tyrimo autoriai derina fosilinius duomenis su šiuolaikine DNR analize.
