Birželis yra mėnuo, kai ūkininkai ir daržininkai, nusprendę auginti svogūnus, jau gali matyti pirmuosius realius savo darbo rezultatus. Lapai veši, šaknynas plinta, o svogūnų galvutės pradeda sparčiai augti.
Vis dėlto, nepaisant to, kad situacija atrodo palanki, svogūnams šiuo metu itin svarbi papildoma priežiūra, tinkamas tręšimas gali lemti gausesnį ir kokybiškesnį derlių. Svarbiausia yra vengti tręšti iš akies, nes svogūnai nėra tokie nereiklūs, kaip dažnai galvojama.
Nors svogūnai laikomi vidutinio maistingumo poreikių daržovėmis, jų šaknynas yra sekli ir menkai išsišakojęs. Tai reiškia, kad jie patys nepajėgia pasisavinti maisto medžiagų iš gilesnių dirvožemio sluoksnių.
Visa reikalinga mityba turi būti prieinama viršutiniuose 20–25 cm žemės sluoksniuose. Todėl būtina atidžiai stebėti, ar netrūksta pagrindinių elementų.
Kada aišku, kad svogūnams trūksta maisto medžiagų?
Svarbu atkreipti dėmesį į ankstyvus ženklus, kad spėtumėte laiku sureaguoti. Pavyzdžiui, jei senesni svogūno lapai pradeda geltonuoti, greičiausiai trūksta azoto. Violetinis lapų atspalvis išduoda fosforo trūkumą.
Kai lapai tampa ploni, išlinkę ar vystantys – galimas kalio stygius. Jei svogūno luobelė plona ir skilinėjanti, gali trūkti vario, o sulėtėjęs augimas neretai rodo mikroelementų mangano, cinko ar boro stoką.
Šiuos požymius dažnai galima supainioti su ligų simptomais, tad verta pasidomėti ne tik savo akimis, bet ir atlikti dirvožemio tyrimą.
Kokie darbai svarbiausi birželį?
Birželis svogūnų priežiūroje yra ypač aktyvus metas. Šiuo laikotarpiu svarbu atlikti keturis esminius darbus. Pirmiausia, reikia pabaigti tręšimą azotu, šį elementą duoti galima tik iki birželio vidurio. Po to svarbu nuolat ravėti lysves, kad piktžolės nekonkuruotų dėl maistinių medžiagų.
Taip pat būtina saikingai laistyti, nes per didelė drėgmė skatins šaknų puvimą. Ir, žinoma, būtina nuolat stebėti augalus, kad laiku pastebėtumėte ligų ar trūkumų požymius.
Kokiais trąšomis maitinti svogūnus?
Nėra vienos universalios trąšos, tinkamos visoms sąlygoms. Kiekviena dirva, kiekvienas auginimo sezonas diktuoja savo taisykles. Jei dirva rūgštesnė, galima naudoti salietrą. Ant neutralios dirvos tiks amonio salietra.
Dirvoje, turinčioje daug humuso ir šarminį pH, galima naudoti amonio sulfato trąšas. Birželį puikiai tinka kalio sulfatas, nes svogūnai nemėgsta chloro turinčių trąšų. Taip pat galima papildyti mikroelementais per lapus, svogūnai itin vertina cinką, manganą ir varį.
Natūralūs tręšimo būdai – saugūs ir efektyvūs
Jeigu norite rinktis ekologiškesnius sprendimus, galite naudoti organines trąšas. Obuolys čia – rudenį įterptas mėšlas, kuris ne tik maitina, bet ir pagerina dirvos struktūrą. Kompostas tinka net ir birželį, jei jo įmaišymas netrukdo augalams augti.
Be to, labai gerai veikia dilgėlių arba asiūklių srutos, jos praturtina dirvą azotu, kaliu ir mikroelementais bei veikia kaip natūrali apsauga nuo ligų. Taip pat verta prisiminti ir bazalto miltus, jie lėtai išskiria mikroelementus ir veikia ilgai.
Kodėl birželis lemia būsimą derlių?
Būtent birželį sprendžiasi, ar derlius bus gausus ir kokybiškas. Šiuo laikotarpiu svogūnai ypač jautrūs ir reikalauja atidžios priežiūros. Teisingai įvertinus trūkumo požymius ir tinkamai parinkus trąšas, tiek chemines, tiek natūralias, galima užtikrinti tvirtas, dideles ir gerai laikomas svogūnų galvutes.
Geriausią efektą duoda protingas skirtingų trąšų derinimas ir atsakinga stebėsena.
