Klaipėdos apskritis šiuo metu išsiskiria iš kitų Lietuvos regionų pagal sparčiai diegiamus išmaniuosius elektros skaitiklius.
Naujausi duomenys rodo, kad jau daugiau kaip 62 proc. šio regiono klientų naudoja modernius apskaitos prietaisus, kurie atneša daug reikšmingų privalumų tiek gyventojams, tiek pačiam elektros tinklui.
Pasak „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) specialistų, klientai labiausiai vertina galimybę nebereikėti patiems deklaruoti rodmenų, išmanieji skaitikliai tai atlieka automatiškai.
Tačiau pajūrio gyventojams ši technologija svarbi ir dėl kitos priežasties, po audrų ar kitų ekstremalių gamtos reiškinių ESO gali operatyviau identifikuoti sutrikimus ir greičiau atstatyti elektros tiekimą.
Realus tinklo vaizdas ir greitesnis reagavimas į gedimus
ESO atstovė spaudai Rasa Juodkienė pabrėžia, kad išmanieji skaitikliai leidžia operatoriams realiu laiku matyti žemos įtampos tinklo būklę. Anksčiau tokios galimybės paprasčiausiai nebuvo.
„Kai siaučia audros, galime tiksliai nustatyti pažeidimo vietą ir mastą, todėl brigados siunčiamos būtent ten, kur žala didžiausia. Tai leidžia efektyviai valdyti pajėgas ir užtikrinti, kad elektra būtų grąžinta kuo daugiau gyventojų per trumpiausią laiką“, – akcentuoja R. Juodkienė.
Šiuo metu Klaipėdos regione išmaniųjų skaitiklių skaičiai įspūdingi: mieste jų įdiegta beveik 57 tūkst., rajone – apie 30 tūkst., Šilutėje – beveik 18 tūkst., Palangoje – daugiau kaip 17 tūkst., Kretingos rajone – per 13 tūkst., Skuode – 5 tūkst., o Neringoje – beveik 3 tūkst.
Klaipėdiečiai vis geriau supranta naujas technologijas
ESO inžinieriai, dirbantys Klaipėdos regione, pastebi teigiamą gyventojų požiūrį į naujovę. Anot jų, palyginti su 2022 metais, kai skaitiklių diegimas tik prasidėjo, dabar klientai jau žino pagrindines funkcijas ir privalumus.
„Anksčiau dažnas teiravosi, ar reikės patiems fiksuoti rodmenis, dabar dauguma jau žino, kad duomenys bus deklaruojami automatiškai“, – pasakoja ESO inžinierius Arūnas Montvilas.
Jo kolega Vidas Šilinskas priduria, kad vis daugiau žmonių domisi ir papildomomis galimybėmis.
„Rodo, kaip telefone galima sekti suvartojimą, matyti, kaip skaitiklis fiksuoja duomenis 15 minučių intervalu, o visa informacija patogiai pateikiama ESO savitarnoje.“
Šios funkcijos leidžia gyventojams ne tik stebėti savo suvartojimą, bet ir efektyviau valdyti išlaidas už elektrą.
Skaitmenizacija – naudinga visiems vartotojams
ESO pabrėžia, kad naudą išmaniųjų skaitiklių diegimas teikia ne tik tiems, kuriems jie jau įdiegti. Visi vartotojai gauna naudą iš efektyvesnio tinklo valdymo, spartesnio tiekimo atstatymo po avarijų ir mažesnių aptarnavimo išlaidų.
„Išsamūs suvartojimo duomenys leidžia pastebėti netikėtą energijos sąnaudų augimą, dažniausiai tai susiję su sugedusiais buitiniais prietaisais. Be to, išmanieji skaitikliai leidžia taikyti lankstesnius tarifų planus, pavyzdžiui, vartoti daugiau energijos tuo metu, kai ji kainuoja mažiau“, – aiškina R. Juodkienė.
Tyrimai rodo, kad po išmaniųjų skaitiklių diegimo vartotojai vidutiniškai sutaupo daugiau nei 6 proc. energijos sąnaudų. Tai tampa ypač aktualu augant elektros kainoms ir didėjant energijos vartojimo sąmoningumui.
Keitimas vyksta be papildomų mokesčių
Išmanieji elektros skaitikliai yra svarbi visos elektros tinklo modernizacijos dalis, padedanti ne tik tiksliau apskaityti suvartojimą, bet ir užtikrinti efektyvesnį tinklo valdymą bei spartesnį reagavimą į galimus sutrikimus.
ESO primena, kad visų išmaniųjų skaitiklių keitimas klientams vyksta visiškai nemokamai. Apie keitimą gyventojai informuojami iš anksto telefonu, SMS žinute arba el. paštu. Jeigu skaitiklis montuojamas lauke, kliento dalyvavimas visiškai nebūtinas.
Diegimui naudojamos vienos moderniausių technologijų visoje Europoje, o pagal tam tikrus techninius parametrus Lietuva patenka tarp pirmaujančių valstybių. Šiuo metu visoje šalyje jau sumontuota daugiau nei 1,15 mln. išmaniųjų skaitiklių, o visas keitimo procesas tęsiasi jau trečius metus.
Modernizuojamas tinklas – investicija į ateitį
ESO aiškina, kad tinklo modernizacija vykdoma ne tik dėl patogumo vartotojams, bet ir dėl viso tinklo ateities. Skaitmenizuotas tinklas leidžia kur kas efektyviau planuoti pajėgumus, išvengti sutrikimų arba juos identifikuoti dar jiems rimtai nepasireiškus.
„Skaitmenizacija leidžia mums matyti ne tik avarijas, bet ir nuosekliai besiformuojančius defektus, kuriuos galima šalinti profilaktiškai. Taip tinklas tampa patikimesnis, mažėja avarijų rizika, o gyventojai gali jaustis saugiau“, – pažymi R. Juodkienė.
Tai ilgalaikė investicija, kuri atsiperka ne tik finansine prasme, bet ir didinant visos visuomenės energetinį saugumą bei tvarumą.
