JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie šalies planus dar labiau stiprinti savo karinę galią kosminėje erdvėje. Šis žingsnis nukreiptas ne tik prieš potencialias Rusijos ir Kinijos grėsmes, bet ir į būsimą saugumą kolonizuojant Mėnulį.
Amerikos kariuomenė ruošiasi įgyvendinti ambicingą projektą, kuris gali gerokai pralenkti konkurentų galimybes kosmose. Artimiausiu metu į orbitą bus paleistas paslaptingasis mini erdvėlaivis „X-37B“.
Nors šis aparatas jau atliko septynias misijas, šįkart planuojamas rekordas – nauja, iki šiol neregėta skrydžio trajektorija.
Naujasis skrydis – link geostacionarios orbitos
Kaip skelbia „The Drive“ ekspertai, šį kartą „X-37B“ bus iškeltas „SpaceX Falcon Heavy“ raketa – galingiausia komerciškai naudojama raketa pasaulyje. Skrydžio tikslas – daugiau nei 35 tūkstančių kilometrų aukštis virš Žemės paviršiaus.
Tai reiškia, jog erdvėlaivis pasieks geostacionarią orbitą, leidžiančią jam sinchronizuotis su Žemės sukimosi greičiu ir nuolat „kabėti“ virš pasirinktos vietos.
Ekspertai neatmeta, kad „X-37B“ gali nusklęsti dar toliau – arčiau Mėnulio. Iki šiol šis aparatas dažniausiai veikė vos 400 kilometrų aukštyje, kas prilygsta Tarptautinei kosminei stočiai, o paskutiniuose skrydžiuose pasiekdavo apie 2500 kilometrų. Šis skrydis būtų net šimtą kartų toliau.
Pentagono tikslai – ne tik stebėjimas
Nors oficialiai Pentagono tikslai nėra viešinami, ekspertai spėja, jog misija apims ir šnipinėjimo, ir naujos ginkluotės bandymus, ypač priešpalydovinių sistemų bei balistinių raketų neutralizavimo bandymus. Taip pat neatmetama, kad „X-37B“ atliks ryšio bandymus tarp būsimos Mėnulio bazės ir Žemės.
Be karinių bandymų, numatyti ir taikūs eksperimentai. Bus tiriami augalų sėklų auginimo galimybių kosmose aspektai, o taip pat bus bandomi naujos kartos statybiniai kosminiai medžiagų prototipai.
Tai svarbi dalis NASA planų. Agentūra ruošiasi statyti „Mėnulio uostą“, orbitinę stotį šalia Mėnulio, kuri taps pagrindine atrama būsimiems kolonizatoriams.
Jau 2027 metais planuojamas pirmasis XXI amžiaus žmonių išsilaipinimas Mėnulyje, o iki 2030 metų gali atsirasti pirmosios bazės ir prasidėti kosminės kasybos era.
Vanduo taps Mėnulio kolonijų auksu
NASA siekia leistis į pietinį Mėnulio poliarinį regioną, kur yra unikalus Šekltono krateris. Jame galima rasti tiek amžino šešėlio, tiek nuolat apšviestų vietovių, kas padėtų reguliuoti bazės temperatūrą bei išgauti vandenį ledo pavidalu.
Šis ledas galėtų būti paverstas geriamuoju vandeniu, deguonimi ar net vandenilio kuru.
Mėnulio išteklių kontrolė taps geopolitinės kovos lauku. Tas, kas pirmasis pradės sėkmingai eksploatuoti resursus, gali perrašyti energetikos ir galios pusiausvyrą Žemėje. Dėl šios priežasties Pentagonas jau dabar rengiasi ginti būsimas JAV valdomas teritorijas kosmose.
Paslaptingas JAV projektas nuo 1999 metų
„X-37B“ – tai bepilotis, autonomiškai valdytas kosminis aparatas, kurį sukūrė „Boeing“ JAV oro pajėgoms, o dabar projektą administruoja JAV kosmoso pajėgos. Programos pradžia siekia 1999 metus, kai projektas startavo NASA rankose.
Nuo 2010 metų „X-37B“ jau vykdė seriją orbitalinių skrydžių, tarp kurių – OTV-1, trukęs 224 dienas, ir OTV-6, pasiekęs rekordą – net 908 dienas kosmose iki 2022 metų lapkričio.
