Vokietijos ekonomika vis dar įstrigusi recesijoje, o šalyje gilėjantis ekonominis sąstingis labiausiai atsiliepia pramonės sektoriui.
Pranešama, kad vos per vienerius metus išnyko daugiau kaip 100 tūkst. darbo vietų, o didžiausią smūgį patyrė automobilių pramonė. Pardavimų kritimas, brangstantys energijos kaštai bei konkurencija su Kinijos gamintojais kuria nepalankų foną, kuris vargu ar greitu metu keisis.
Remiantis „Deutsche Welle“ pateiktais duomenimis, per pastaruosius dvylika mėnesių vien automobilių pramonėje buvo panaikinta 45,4 tūkstančio darbo vietų.
Bendrai Vokietijos pramonės sektoriuje šiuo metu dirba apie 5,46 mln. žmonių – tai yra 1,8 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tai aiškus ženklas, kad šalis susiduria su struktūrinėmis problemomis, kurios gilėja dėl pasaulinės rinkos permainų.
Elektrifikacija vyksta, bet tempas neatitinka lūkesčių
Nors dauguma automobilių gamintojų jau persiorientavo į elektromobilių gamybą, tikrasis šio virsmo poveikis lieka nuviliančiai mažas. Pardavimai neauga taip, kaip buvo planuota, o tai ypač aktualu Europos rinkoje, kur pirkėjų susidomėjimas elektromobiliais vis dar nepakankamas.
Be to, Kinijos gamintojai siūlo pigesnes alternatyvas, o tai dar labiau spaudžia Vokietijos gamintojus. Automobilių sektoriaus tyrėjas Stefanas Bratzelis pastebi, kad susidėjus keliems nepalankiems faktoriams, nuo mažėjančios paklausos ir sudėtingos biurokratijos iki kylančių gamybos kaštų, šalies automobilių sektorius atsidūrė kryžkelėje.
Modernios technologijos, kuriomis Vokietija ilgą laiką rėmėsi, šiuo metu nebeužtikrina konkurencinio pranašumo.
Verslas reikalauja aiškių politinių sprendimų
Konsultacijų bendrovės EY analitikas Janas Brorhilkeris primena, kad Vokietijos pramonė jau ne kartą išgyveno krizes, tačiau jos stiprybė visada buvo grįsta tvirtais pamatais. Vis dėlto šį kartą vien tradicinio stabilumo gali nepakakti.
Norint išbristi iš dabartinės padėties, būtinas aiškus ir aktyvus vyriausybės įsitraukimas. Brorhilkeris siūlo mažinti biurokratinę naštą, skatinti vidaus vartojimą ir mažinti gamybos sąnaudas.
Tam reikėtų didelio masto investicijų plano, kuris ne tik aktyvintų ekonomiką, bet ir padėtų grąžinti Vokietijai konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
Tą patį pabrėžia ir Vokietijos automobilių pramonės asociacijos (VDA) vadovė Hildegard Müller. Anot jos, šalis privalo tapti patrauklesnė investuotojams.
Jei verslui nebus sudarytos palankesnės sąlygos veikti šalies viduje, naujos darbo vietos gali būti kuriamos kitur.
Vokietijai metas spręsti
Šalies ekonominė padėtis šiuo metu reikalauja ne tik ilgalaikių strategijų, bet ir skubių sprendimų. Jei Vokietija nori išlaikyti stiprią poziciją pasaulinėje pramonės žemėlapyje, būtina nedelsti, tiek valdžiai, tiek verslo bendruomenei reikia veikti išvien.
Priešingu atveju, darbo vietų netekčių skaičius gali tik augti, o šalis dar labiau prarasti savo įtaką technologijų ir gamybos sektoriuose.
