Birželio pradžia jau džiugina miško mylėtojus – pirmieji grybai jau dygsta, o baravykų medžioklė tuoj įgaus pagreitį. Vis dėlto, nors šių karališkais vadinamų grybų kvapas ir skonis masina, verta išlikti budriems, kai kurios rūšys atrodo beveik identiškai baravykams, tačiau į lėkštę jų verčiau nekelti.
Patyrę grybautojai žino, kad grybavimas nėra tik pasivaikščiojimas miške, bet gerų žinių reikalaujantis užsiėmimas. Būtent dabar, kai grybų vis daugiau, ypač lengva į pintinę netyčia įsidėti aitriojo pušynbaravykio arba liaudyje vadinamu zuikbaravykio, kuriuos supainioja net ne vienas pažengęs grybautojas. Kaip jų išvengti?
Ne visi panašūs į baravykus grybai yra nuodingi, tačiau kai kurie gali visiškai sugadinti Jūsų paruoštą patiekalą. Vienas iš jų – zuikio baravykas, kuris nors ir nėra nuodingas, tačiau savo karstelėjusiu skoniu gali sugadinti net ir kruopščiai paruoštą sriubą ar troškinį.
Miškuose jų dabar pilna, kur dažniausiai slepiasi
Zuikio baravykas nėra nuodingas, bet visiškai nevalgomas grybas. Pagrindinė jo bėda – labai kartus skonis, kurio nesunaikins nei verdant, nei kepant. Miškuose šių grybų apstu, o ypač spygliuočių miškuose, rūgščiose dirvose.
Mažesnius šio grybo vaisiakūnius atskirti sudėtinga, todėl čia gelbėja paprastas testas. Tereikia truputį pažeisti grybo kepurėlės minkštimą ir liežuviu paliesti – kartumas išduos akimirksniu. Tai pats greičiausias būdas miške atskirti tikrą baravyką nuo apgaulingos kopijos.
Taip pat zuikbaravykio požymiai: plonesnis kotas (2–4 cm, kai baravyko – iki 10 cm), kepurės spalva šviesesnė – nuo šviesiai rudos iki kūno rudos. Brandesnių grybų koteliai rausvėja, o baravykams tai nebūdinga. O minkštimas visuomet baltas, paspaudus nekeičia spalvos.
Grybavimo sezono įkarštyje – būkite ypač budrūs
Šiuo metu, kai lietūs palankiai veikia miškų augmeniją, baravykų sezonas tuoj įsibėgės. Kartu su juo ir apsimetelių baravykų antplūdis. Kad ir kaip gražiai atrodytų jų kepurėlės, kartais net labai panašios į tikrus baravykus, verta prisiminti, jog karti patirtis puode gali sugadinti visą grybautojų darbą.
Jeigu kyla menkiausia abejonė – geriau tokį baravyką palikite miške. Taip išsaugosite ne tik puodą sriubos, bet ir gerą nuotaiką po smagaus grybavimo.
