Dabartinės Rumunijos Hatego slėnis yra vienas svarbiausių taškų dinozaurų tyrinėjimuose. Ši vietovė, kadaise buvusi izoliuota sala, saugo unikalių rūšių liekanas, kokių kitur pasaulyje nerasi.
Telmatozauras atskleidė tai, ko nesitikėjo net patyrę paleontologai: dinozauras sirgo vėžiu. Ir tai ne bet koks faktas, o galimas raktas į senovines kovos su navikais strategijas, kurias gyvūnai vystė net 150 milijonų metų.
Europa turtinga iškasenų, susijusių su dinozaurais: nuo Anglijos, Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, iki Ispanijos ar net Italijos. Tačiau Hatego slėnis Transilvanijoje išsiskiria, čia galima stebėti, kaip izoliuoti gyvūnai keitėsi evoliuciškai.
Kretos laikotarpiu ši sala buvo atskirta nuo žemynų, todėl čia susiformavo saviti, endeminiai dinozaurai.
Tarp jų buvo ir milžiniškas pterozauras Hatzegopteryx, vienas didžiausių kada nors skraidžiusių gyvūnų. Taip pat čia aptikta ir vadinamųjų nykštukinių dinozaurų, ženklas, kad ribota aplinka skatino mažesnį kūno dydį.
2024 metų pradžioje mokslininkai čia rado net 12 metrų ilgio titanozaurą – dar vieną milžiną, primenantį apie kadaise klestėjusius žemės milžinus. Tačiau būtent telmatozauras sulaukė daugiausiai dėmesio dėl vienos ypatingos priežasties.
Dinozauras, kuris sirgo – ką rado mokslininkai
Telmatozauras yra nedidelis hadrozauras, žolėdis dinozauras su būdingu “ančių snapo” tipo snukiu. Jis tesiekė apie penkis metrus ilgio ir svėrė mažiau nei toną, nykštukinis variantas palyginus su jo giminaičiais Amerikoje.
Šie gyvūnai buvo įprasti Hatego saloje, pritaikyti ribotai aplinkai. Bet vienas iš rastų telmatozaurų turėjo keistai deformuotą žandikaulį. Tyrimai parodė, kad šią deformaciją sukėlė navikas, konkrečiai, tai buvo ameloblastoma – retas, bet žmonėms pažįstamas naviko tipas, kuris paveikia žandikaulį.
Tyrime, atliktame Londono “Imperial College” ir Kembridžo “Anglia Ruskin University”, buvo naudota pažangi skenuojamoji elektroninė mikroskopija (SEM). Ši technologija padėjo atkurti ne tik kaulų struktūrą, bet ir buvusių minkštųjų audinių liekanas – tai, ko iki šiol beveik neįmanoma pasiekti.
Ką tai reiškia žmonijai?
Pasirodo, šie atradimai padeda suprasti, kad vėžys nebuvo vien modernios eros liga. Jis egzistavo jau dinozaurų laikais. Tyrėjai iškėlė klausimą: ar galime iš jų išmokti, kaip gyvūnai vystė apsaugos mechanizmus nuo tokių ligų per milijonus metų?
Dinozaurai egzistavo apie 150 milijonų metų, daug ilgiau nei žmonės. Per tą laiką jų organizmai galėjo suformuoti natūralius atsparumo vėžiui mechanizmus. Tad telmatozauras su vėžiu – ne tik retenybė, bet ir potencialus šaltinis žinių apie tai, kaip gamta kovojo su šia liga be medicinos.
Mokslininkai tikisi, kad tyrimai su skaitmeniniu SEM leis išskaityti daugiau informacijos iš skirtingų rūšių iškastinių pavyzdžių, apie jų ligas, kraujotaką, atsparumą ir net gyvenimo būdą.
Galbūt tai padės suprasti, kaip evoliucija veikė ilgalaikę organizmų kovą su genetinėmis ligomis, ir kodėl kai kurie gyvūnai geriau išgyvendavo susidūrę su pavojumi, kuris ir šiandien kelia grėsmę žmonėms.
Kitaip tariant, dinozaurų kaulai – tai ne tik akmuo iš praeities, bet galbūt ir raktas į mūsų ateitį. O Rumunijoje rastas telmatozauras tampa vienu iš tų, kurie gali padėti mums geriau suprasti, kaip ilgai gamta bandė išmokti išgyventi, net susidūrus su vėžiu.
