Vaikus auginantys ar aktyvų gyvenimo būdą propaguojantys vairuotojai rinkdamiesi automobilį remiasi aiškiais prioritetais. Jiems svarbus ne tik vairavimo komfortas, bet ir salono funkcionalumas skirtingose kasdienėse situacijose: galimybė lengvai pritvirtinti vaikų kėdutes ar gabenti keletą augintinių bagažo skyriuje.
Gamintojai šiuos poreikius puikiai supranta. Būtent todėl rinkoje nuolat atsiranda naujų modelių, iš pirmo žvilgsnio pasižyminčių nepriekaištingu praktiškumo ir komforto deriniu. Vis dėlto realybė tokia, kad daugelis jų miestų gyventojams tiesiog per dideli, per aukšti ir per platūs. Bet ar tai reiškia, kad komfortiškas, talpus, bet kasdienai tinkamas automobilis – neįmanomas kompromisas?
Vienatūriai, ilgą laiką buvę šeimos automobilio standartu, pamažėl dingsta iš Europos kelių. Juos keičia mažesni ar didesni SUV modeliai – per pastaruosius du dešimtmečius jie tapo universaliu atsaku į šeimų poreikius. Ilgametis konkurso „Lietuvos metų automobilis“ komisijos narys Renaldas Gabartas, savo akimis regėjęs kadaise populiarių „Citroën C4 Picasso“ ar „Ford Galaxy“ išnykimą ir SUV paklausos augimą, gerai supranta, kodėl vis daugiau vairuotojų renkasi būtent šį kėbulo tipą.
„Tokio tipo kėbulus turintys automobiliai beveik visais atvejais užtikrina daugiau patogumo įlipant ir išlipant. Jeigu kasdien daugiausia keliaujama trumpais maršrutais – namai, vaikų mokyklos, darželiai, darbas, prekybos centras, namai – šis argumentas įgauna didesnį svorį. „Be to, net susiruošus į santykinai tolimus žygius aukštesnė sėdėsena prie vairo, kai kojos sulenktos truputį statesniu kampu, o ne ištiestos gilyn link pedalų, ergonomikos požiūriu yra taisyklingesnė. Ji mažiau vargina ir leidžia ilgiau išlaikyti dėmesio koncentraciją“, – SUV automobilių privalumus vardija R. Gabartas.
Galiausiai, kasmet dešimtis skirtingų automobilių išbandantis ekspertas pastebi, kad svarbų pranašumą SUV automobiliai turi ir kitose elementariose gyvenimiškose situacijose. „Didesnė prošvaisa bei trumpesnė priekinė ir galinė iškyša leidžia kur kas drąsiau parkuoti automobilį aukštesniais borteliais įrėmintose stovėjimo aikštelėse“, – priduria pašnekovas.
R. Gabarto žodžiuose logikos tikrai yra. Štai priklausomai nuo statytojų užgaidų ir kitų veiksnių, Lietuvoje naudojamų gatvės bortų vidutinis aukštis siekia 13–15 cm, todėl realistiškoje situacijoje, vairuodami „Honda Civic“ ar „Toyota Corolla“ hečbeką, vairuotojai rizikuoja įbrėžti priekinį buferį. O vairuojant kompaktišką SUV, pavyzdžiui, „KGM Torres EVX“, kurio kėbulo prošvaisa siekia 169 mm, galima drąsiau parkuoti automobilį arčiau retkarčiais pavojingai atrodančio bortelio.
Kompaktiškas SUV gali būti didelis
Septynių vietų SUV – tai nusistovėjęs šeimyninio automobilio standartas. Tokie populiarūs modeliai kaip „Audi Q7“, „BMW X7“ ar „Volvo XC90“ dažnai yra graibstomi dėl jų kūrėjų įdiegtų sprendimų ir papildomų privalumų, tačiau visus šiuos tris automobilius vienija viena bendra savybė – didmiesčių gatvėms nedraugiškas ilgis.
Vidutinis šių trijų SUV ilgis siekia 5 metrus, o tai mieste dažnai tampa problema, ypač stovėjimo aikštelėse, kur standartinių vietų ilgis paprastai nesiekia 4,8 metro. Net patyrusiam vairuotojui tokio automobilio manevravimas tampa iššūkiu.
Natūralu, kad vairuotojai dėl norimų savybių paaukoja dalelę patogumo ir lengvumo vairuojant, tačiau naujų automobilių rinkoje galima rasti pavyzdžių, gebančių suderinti talpumą ir manevringumą. Tarkime, Pietų Korėjos gamintojas KGM sugebėjo sukurti 4,7 metro ilgio SUV, kuris ne tik idealiai tilps įprastoje stovėjimo vietoje, bet ir sutalpins tokį patį daiktų kiekį kaip 5 metrų flagmanai.
Standartinės konfigūracijos „KGM Torres EVX“ bagažinės tūris siekia 703 litrus. Pašalinus standartiškai montuojamą bagažinės skyriaus plokštę, šis rodiklis išauga iki 839 litrų, o tai yra 59 litrais daugiau nei „Audi Q7“, 89 litrais daugiau nei „BMW X7“ ir net 174 litrais daugiau nei „Volvo XC90“. Trumpai tariant, net neatlenkus galinių sėdynių į „Torres EVX“ galima papildomai įsikrauti vieną didelį lagaminą ar keletą pirkinių maišų.
Komfortą lemia ir pati konstrukcija
Didesnės bagažinės privalumą turėtų įvertinti ir tie, kas turi daugiau negu vieną augintinį. Kol naujų automobilių bandymai nėra prioritetas, su šeimos nariais auksaspalvius retriverius auginantis R. Gabartas atskleidžia, kad renkantis antrą automobilį atsižvelgiama ne tik į įprastas charakteristikas, pavyzdžiui, valdymo savybes, technologinę pažangą ar degalų sąnaudas.
Pasakodamas, pagal kokius kriterijus renkasi gyvūnams tinkamą automobilį, R. Gabartas įvardija du labai konkrečius parametrus – žemą bagažinės slenkstį ir kiek įmanoma mažiau nusklembtą mašinos galą. Nors universalai dažnai siejami su būtent šiomis charakteristikomis, jų tikrasis pranašumas šiuo požiūriu nėra savaiminis. Įprasta manyti, kad ilgesnė galinė iškyša garantuoja talpesnį bagažo skyrių, tačiau šiuolaikiniai SUV vis dažniau parodo, kad praktiškumo vertę lemia ne vien išoriniai matmenys.
Pavyzdžiui, Lietuvoje gerai žinomo „Volkswagen Passat“ universalo galinės iškyšos ilgis siekia 1 119 mm, o elektrinio „KGM Torres EVX“ – 1 105 mm. Nors iš pirmo žvilgsnio skirtumas atrodo simbolinis, konstrukcijos principai abiem atvejais skiriasi iš esmės. Vertikalesnė galinė dalis, tiesesnis bagažinės dangtis ir aukštesnis kėbulas „Torres EVX“ modeliui leidžia efektyviau išnaudoti galinę erdvę, nepaisant trumpesnės iškyšos.
Tai dar kartą patvirtina, kad automobilio funkcionalumas yra kompleksinių inžinerinių sprendimų rezultatas, o ne vienos konstrukcinės detalės išraiška. Net ir kompaktiškų SUV modelių gebėjimas derinti erdvumą su praktiškumu rodo, kad universalų ar didžiųjų SUV monopolis praktiškumo srityje šiandien dažniau yra įprotis nei objektyvus faktas.
