Nauji tyrimai, atlikti Oklando universitete Naujojoje Zelandijoje, atskleidė itin įdomų dalyką. Paaiškėjo, kad mūsų imuninė sistema veikia geriausiai ne bet kada, o esant konkrečioms sąlygoms. Ir šios sąlygos – ne medikamentai, o dienos šviesa.
Pagrindinis dėmesys tyrime buvo skiriamas baltosioms kraujo ląstelėms, vadinamoms neutrofilais. Tai vieni svarbiausių organizmo gynybos kareivių, jie pirmieji reaguoja į infekcijas, keliauja į pažeistas vietas ir naikina mikrobus.
Tačiau tyrėjų komanda, vadovaujama profesoriaus Christopherio Hallo, norėjo išsiaiškinti, ar šių ląstelių efektyvumas skiriasi priklausomai nuo paros laiko.
Imunitetas su vidiniu laikrodžiu
Tyrimas buvo atliekamas naudojant zebravis, žuvis, kurios biologinės savybės labai panašios į žmogaus. Įdomu tai, kad šios žuvys gali būti genetiškai modifikuojamos taip, kad jų kūnas būtų skaidrus, o tai leidžia tyrėjams stebėti gyvas ląsteles jų natūralioje aplinkoje.
Mokslininkai pastebėjo, kad imuninė žuvų reakcija rytais būdavo greitesnė ir stipresnė nei vakare. Tai paskatino giliau pasidomėti, ar neutrofilai turi savo „vidinį laikrodį“. Paaiškėjo, kad taip, šios ląstelės veikia pagal paros ritmus, kuriuos reguliuoja vadinamieji cirkadiniai laikrodžiai.
Šviesa kaip ginklas prieš ligas
Cirkadinis laikrodis – tai organizmo sistema, kuri valdo ne tik miegą ar hormonų išsiskyrimą, bet ir imuninį atsaką. Tyrimas, paskelbtas žurnale „Science Immunology“, parodė, kad neutrofilai, veikiami dienos šviesos, tampa efektyvesni naikindami bakterijas.
Šviesa padeda jiems „suprasti“, koks paros metas, ir aktyvuoti gynybos mechanizmus. Svarbiausia tai, kad šviesa yra stipriausias signalas, galintis perreguliuoti imuninės sistemos vidinį laikrodį.
Tai paaiškina, kodėl infekcijos kartais sunkiau plinta dieną, o organizmas geriau jas suvaldo, kai yra aktyvus ir veikiamas šviesos.
Naujų gydymo metodų pradžia?
Tyrėjų nuomone, jei pavyktų sustiprinti neutrofilų vidinį laikrodį, būtų įmanoma kurti naujus gydymo būdus žmonėms, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, sergantiems lėtinėmis ligomis ar uždegiminiais susirgimais.
Profesorius Ch. Hallas pabrėžia, kad šis atradimas gali būti svarbus ne tik kovojant su infekcijomis. Kadangi neutrofilai reaguoja ir į kitus organizmo pokyčius, ne tik infekcijas, bet ir uždegimą, jų atsako laiką galima būtų reguliuoti taip, kad organizmas efektyviau gintųsi ir nuo kitų sutrikimų.
Šiuo metu tyrimų komanda siekia išsiaiškinti, kaip šviesa veikia šių ląstelių laikrodžius, ir ar būtų įmanoma šį mechanizmą perkelti į klinikinę praktiką. Tai gali būti rimtas postūmis ne tik imunologijai, bet ir visai šiuolaikinei medicinai.
