Karštos dienos atneša ne tik daugiau saulės, bet ir poreikį atidžiau rūpintis savo kūnu. Vienas svarbiausių aspektų vasarą – tinkamas skysčių balansas. Kai termometrų stulpeliai pakyla aukštyn, paprastas vandens buteliukas kišenėje tampa tikra gyvybės linija. Vis dėlto, ne vien tik vanduo gali padėti išlaikyti hidrataciją.
Neretai žmonės neįvertina to, kiek daug vandens gali gauti ne tik iš stiklinės, bet ir iš lėkštės. Vaisiai, daržovės, net ir kai kurie pieno produktai tampa puikiu drėkinimo šaltiniu. Ypač tuomet, kai norisi kažko gaivaus, tačiau ne visada pavyksta prisiversti išgerti dar vieną stiklinę gryno vandens.
Svarbu ne tik tai, kiek geriame, bet ir ką valgome. Organizmui reikia ne tik skysčių, bet ir elektrolitų – mineralų, kurie palaiko tinkamą ląstelių veiklą, širdies ritmą ir nervų sistemą. Vasaros meniu praturtinimas tam tikrais produktais gali turėti milžinišką poveikį mūsų savijautai. Taigi, pasidomėkime, kurie maisto produktai efektyviausiai palaiko hidrataciją.
Vasarą gali ne tik gerti
Produktai, kurie turi didelį vandens kiekį ir papildomai aprūpina elektrolitais, yra vertingi ne tik dėl savo maistinės vertės, bet ir dėl greito įsisavinimo. Vienas efektyviausių būdų papildyti skysčius – įtraukti į mitybą arbūzą.
Jo minkštime net iki 90 proc. vandens, taip pat yra šiek tiek kalio, kuris padeda palaikyti širdies ritmą ir nervinių impulsų perdavimą. Nepamainomi šiltomis dienomis ir agurkai – tiek švieži, tiek rauginti. Jie valo organizmą, mažina tinimus ir tuo pačiu puikiai atgaivina.
Panašias savybes turi ir pomidorai, kurių sultys dar papildomai veikia kaip natūralus antioksidantas. O jei norisi ko nors saldesnio – vynuogės, citrusiniai vaisiai ar net braškės puikiai tiks kaip skanus, bet naudingas užkandis.
Elektrolitai – maži mineralai, didelė įtaka
Be skysčių, organizmui būtini ir elektrolitai: natris, kalis, kalcis, magnis ir fosfatai. Jie padeda palaikyti ląstelių pusiausvyrą, užtikrina tinkamą širdies ritmą ir raumenų darbą. Vasaros karščiai skatina intensyvesnį jų netekimą per prakaitą, todėl svarbu juos papildyti ne tik gėrimais, bet ir maistu. Avokadas yra puikus magnio šaltinis.
Jogurtas graikiškas ar natūralus ne tik turi kalcio, bet ir padeda palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą, kas svarbu esant karščiui ir virškinimo pokyčiams. Bananai – vienas dažniausių pasirinkimų norint papildyti kalio atsargas. Jie greitai suteikia energijos, o tuo pačiu prisideda prie organizmo drėkinimo.
Kiek iš tiesų reikia vandens?
Skamba paprastai – gerti daugiau. Bet kiek tiksliai? Suaugusiam žmogui šiltomis dienomis rekomenduojama išgerti nuo 2 iki 3 litrų vandens. Tačiau tai nereiškia, kad viską būtina išgerti gryno vandens pavidalu. Vanduo iš vaisių ir daržovių taip pat skaičiuojasi.
Vienas greipfrutas – beveik viena stiklinė vandens. Porcija meliono ar 150 gramų braškių – pusė stiklinės. Paprika, brokolis, netgi šviežios salotos savo sudėtyje turi vandens, kuris veikia taip pat efektyviai. Verta prisiminti ir tai, kada gerti. Pirmas vandens stiklines rekomenduojama išgerti iškart atsikėlus.
Kitas – prieš valgį ar fizinį aktyvumą. Gerti reikėtų nedideliais kiekiais, bet dažnai, kad organizmas gebėtų optimaliai panaudoti vandenį ir išvengtų dehidratacijos požymių: galvos skausmo, nuovargio ar sutrikusios koncentracijos.
Karštomis dienomis siūloma rinktis maistą, kuris ne tik gaivina, bet ir veikia drėkinančiai. Saldžios uogos, švieži pomidorai su trupučiu alyvuogių aliejaus, kefyras ar net šaltas jogurtinis kokteilis su bananu – visa tai ne tik palepins skonio receptorius, bet ir padės palaikyti optimalią savijautą.
