Kartais žiniasklaidoje pasirodo stulbinančios antraštės, teigiančios, kad žmogaus ir banano DNR sutampa net 60 proc. Skamba intriguojančiai, tačiau tokie teiginiai yra ganėtinai paviršutiniški. Tikroji istorija, slypinti už šio skaičiaus, yra kur kas sudėtingesnė ir įdomesnė.
Tiesa ta, kad mūsų genetinis panašumas į bananą yra daug mažiau tiesioginis, nei gali pasirodyti. Nors faktas apie 60 proc. pasirodė moksliniuose šaltiniuose, pats skaičius iš esmės neatspindi nei struktūrinio, nei funkcinio DNR identiškumo.
2013 metais JAV Nacionalinis žmogaus genomo tyrimų institutas atliko palyginamuosius tyrimus tarp žmogaus ir banano genų. Tyrimo metu buvo išanalizuota, kokie banano genai turi analogų žmogaus genome.
Skaičiuojama, kad iš maždaug 11 tūkst. banano genų net 7 000 turi atpažįstamą atitikmenį žmogaus genome, o tai sudaro apie 60 proc. banano genų, kurių funkcijos tam tikru mastu yra panašios į mūsų.
Tačiau čia slypi svarbi detalė. Žmogaus DNR koduojanti dalis – tai yra ta, kuri tiesiogiai susijusi su baltymų gamyba, sudaro vos 2 proc. visos DNR. Taigi, iš esmės tik nedidelė dalis žmogaus genomo yra apskritai palyginama su banano genetine informacija.
Ką reiškia panašūs genai?
Genetinės sekos panašumas nereiškia, kad genai yra identiški. Bioinformatikai, atlikę šiuos palyginimus, nustatė, kad dauguma tų 60 proc. genų atitikmenų turi tik maždaug 40 proc. sutampančių sekų.
Tai reiškia, kad jie atlieka panašias funkcijas, pavyzdžiui, susijusias su ląstelių dalijimusi ar energijos gamyba, tačiau jų struktūra yra reikšmingai skirtinga.
Dr. Lawrence’as Brody, vienas iš projekto vadovų, teigia, jog šis palyginimas yra tarsi namų projektų analogija, tiek žmogus, tiek bananas turi „kambarius“, reikalingus gyvybei: DNR kopijavimą, baltymų sintezę, medžiagų apykaitą. Tačiau kiekvienas „namas“ suprojektuotas skirtingai, nuo grindų dangos iki langų rėmų.
Evoliucija paliko pėdsakus
Bene įdomiausia viso šio genetinio panašumo dalis – bendri protėviai. Visi gyvi organizmai Žemėje, nuo bananų iki žmonių, dalijasi vienos senovinės pirmykštės ląstelės palikimu. Tai reiškia, kad tam tikri genai, reikalingi pagrindinėms gyvybinėms funkcijoms, per milijardus metų liko beveik nepakitę.
Kaip sako bioinformatikas Mike’as Francis, „visi esame tolimi giminaičiai“. Žmogaus ląstelės, kaip ir banano, kvėpuoja, auga, dalijasi ir visa tai įmanoma tik dėl tam tikrų bendrų baltymų, kuriuos koduoja bendros genetinės sekos.
Šie „signatūriniai“ genai yra evoliuciškai konservuoti, nes be jų gyvybė būtų tiesiog neįmanoma.
Ką reikėtų prisiminti?
Tad ar tikrai žmogus turi 60 proc. bendro DNR su bananu? Ne visai. Tiksliau būtų sakyti: apie 60 proc. banano genų turi tam tikrą panašumą su žmogaus genais, bet šis panašumas dažniausiai siekia tik apie 40 proc. sekos tapatumo ir apima tik labai mažą viso žmogaus genomo dalį.
Vis dėlto šis faktas įkvepia. Tai priminimas, kad viskas gyva Žemėje, nepaisant formos, skonio ar kalbos – turi bendrą šaknį. Ir net bananais galime jaustis šiek tiek artimiau. Ne dėl to, kad būtume panašūs, o dėl to, kad esame dalis tos pačios istorijos.
