Kiekvieną sezoną vis daugiau žmonių gręžiasi į natūralią kosmetiką: buteliukai su žolelių ekstraktais, aliejais ar vaisių rūgštimis atrodo viliojančiai. Natūralu, ekologiška, be chemijos – skamba saugiai. Tačiau šis įspūdis gali būti klaidinantis. Ne viskas, kas iš augalų, yra švelnu ar tinkama visiems.
Ypač populiaru pasigaminti kosmetiką namuose: citrinos sultys, alavijas, arbatmedžio aliejus ar net petražolių kaukės. Daugelis vadovaujasi socialinių tinklų patarimais ar paveldėtomis močiutės paslaptimis, tačiau retai kada susimąsto – ar tai tikrai tinka kiekvienam odos tipui?
Dermatologai vis dažniau susiduria su pacientais, kurių odą sudirgino būtent natūrali kosmetika. Vieniems tai pasireiškia paraudimu ar niežuliu, kitiems – pigmentinėmis dėmėmis, kurias tenka gydyti mėnesiais. Ir būtent šios klaidos dažniausiai daromos iš nežinojimo, ne piktos valios.
Alergijos nuo ramunėlių?
Ramunėlės dažnai minimos kaip švelnumo sinonimas. Jas dedame į vonią kūdikiams, renkamės kaip priedą raminančiam kremui. Bet realybė kiek griežtesnė – ramunėlės priklauso žiediniams augalams, o būtent ši grupė dažniausiai sukelia alergines reakcijas.
Ypač pavojinga tai, kad alergijos gali išsivystyti ne iš karto – pirmais kartais oda sureaguos gerai, bet po kelių savaičių ar mėnesių prasidės niežėjimas, išsausėjimas, kartais net žvyneliai.
Dažniausiai kaltinamas būna stresas, bet iš tiesų priežastis gali būti šaldytuve stovinti natūrali ramunėlių kaukė. Panašių pavyzdžių yra apstu. Arbatmedžio aliejus gali sukelti cheminį nudegimą, jei naudojamas grynas.
Citrinų rūgštis stipriai dirgina jautrią odą ir, jei ją panaudosime prieš išeinant į lauką, gali atsirasti ryškios pigmentinės dėmės, kurios išliks visam gyvenimui.
Augalai – tai chemija, tik kitaip pavadinta
Daugelis pamiršta, kad kiekvienas augalas – tai sudėtingas cheminis junginių mišinys. Skirtumas tik tas, kad šių molekulių nesukūrė laboratorija, o gamta.
Tačiau jų poveikis odai toks pat tikras – tiksliai nereguliuojamas, nepastovus ir dažnai nenuspėjamas. Ypač reikėtų atsargiai naudoti žolelių nuovirus ar vaistažolių mišinius jautriai ar probleminei odai.
Tai, kas padeda draugei nuo aknės, kitam žmogui gali baigtis bėrimais. Kiekvienas organizmas reaguoja skirtingai net į tą patį augalą. Blogiausia, kad daugelis natūralių priemonių neturi nurodyto galiojimo laiko ar tinkamumo sąlygų.
Pavyzdžiui, naminiai alavijų ekstraktai, laikomi šaldytuve savaitę, gali tapti tikru bakterijų inkubatoriumi. O iš pažiūros nekaltos petražolės, panaudotos prieš saulę – sukelia vadinamąją fitofotodermatito reakciją, kai ant odos lieka ilgalaikės dėmės.
Dermatologai: natūralumas neturi būti priešybė saugumui
Vis daugiau specialistų kalba apie atsakingą požiūrį į natūralią kosmetiką. Jei jau norime rinktis augalinės kilmės priemones – svarbu ne tai, kad jos iš gamtos, o tai, ar jos ištirtos, stabilios ir saugios. Patikimi prekių ženklai vis dar turi pranašumą prieš atsitiktinius receptus iš „Instagram“.
Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti visko, kas natūralu. Tačiau tai turi būti informuotas pasirinkimas, grįstas ne vien romantika, o žiniomis. Saugumas – ne priešas natūralumui. Saugumas – tai atsakomybė prieš savo odą.
