Pomidorų auginimas reikalauja ne tik kantrybės, bet ir šiek tiek nuojautos. Vienas svarbiausių ir kartu dažnai ne iki galo suprantamų žingsnių jų priežiūroje – lapų šalinimas. Atrodo ganėtinai paprasta, pašalini kelis žalius lapus ir lauki didesnio derliaus.
Bet čia viskas ne taip jau elementaru. Tinkamai atliktas šis veiksmas gali pagerinti derlių, o netikslus gali padaryti daug žalos.
Lapai yra gyvybiškai svarbūs fotosintezei. Tai būdas, kaip augalas pasigamina energijos. Tačiau, kai jų per daug, pomidoras ima „dusinti“ pats save. Apatiniai, žemę siekiantys lapai gali tapti drėgmės židiniu ir skatinti ligų plitimą.
Kai oras tarp tankių šakų nebevaikšto laisvai, pradeda kauptis drėgmė, atsiranda pelėsis ar kitos grybelinės ligos. Apšvietimas tampa silpnesnis, saulės šviesa nepasiekia vaisių, o tai atsiliepia skoniui bei prinokimo laikui.
Kai kurios šakos reikalauja daugiau energijos nei jos vertos, ypač senesnės, apatinės. Pašalinus jas, augalas paskirsto jėgas vaisiams, o ne žaliai masei. Net keli pašalinti lapai gali paspartinti vaisių prinokimą ir sumažinti riziką, kad pomidorai taps ligų židiniu.
Tačiau viskas turi būti daroma su saiku – vienu metu šalinti daugiau nei 3–4 lapus nerekomenduojama.
Kada ir kaip tai daryti saugiai?
Tinkamiausias metas šiam darbui – sausas rytas arba vidurdienis. Svarbiausia, kad lapai būtų sausi, o orai stabilūs. Tačiau jeigu yra numatomas lietus, tuomet geriau palaukti. Drėgnas oras, ypač šiltnamiuose, padidina infekcijų tikimybę po pjovimo.
Įrankiai turi būti švarūs, aštrūs. Tinka tiek sekatorius, tiek peilis. Jei pašalini lapą rankomis, daryk tai atsargiai, netrauk, kad nesudraskytum stiebo.
Pirmiausia reikėtų atsikratyti lapų, kurie liečiasi su žeme, atrodo pažeisti ar pradeda gelsti. Jie dažniausiai nebėra naudingi, tik kelia grėsmę. Jei pomidoras sodintas gegužės viduryje, pirmus lapus galima šalinti birželio pradžioje. Jei sodinimas buvo vėliau, atitinkamai atidėk ir priežiūrą.
Lapkočiai – kodėl jų negalima skubėti šalinti?
Lapkočiai – tai ne dekoratyvinė augalo dalis, o jungtis tarp lapo ir stiebo, per kurią keliauja tiek vanduo, tiek maistinės medžiagos. Būtent jie tiekia cukrų, drėgmę ir visą energiją, reikalingą vaisiaus augimui. Be jų pomidoras neturėtų jėgų derėti.
Todėl skubėti jų šalinti negalima, ypač jei jie yra virš ar po uogų kekėmis. Jei pašalinsi per anksti – pomidorai noks greičiau, bet bus mažesni. Tarkime, turi penkių vaisių kekę. Vienas pomidoras jau 500 gramų, kiti dar 300.
Jei pašalinsi lapkočius, tie 300 greičiausiai tokie ir liks. Užtat greitai pasieks raudoną spalvą. Ar tai privalumas, priklauso nuo tavo prioritetų.
Išlaukus tinkamo momento, kai visi vaisiai jau pradeda keisti spalvą, galima tvarkingai pašalinti lapkočius, nepažeidžiant energijos balanso. Tai leidžia ir užauginti, ir prinokinti vaisius tinkamai.
Ką dar reikėtų žinoti?
Nedaryk to per dažnai, nes tuomet augalas patiria stresą. Nuolatinis lapų šalinimas be sistemos atima iš pomidoro stabilumo pojūtį. Ypač šiltnamiuose reikia atsargumo, per didelis žaizdų skaičius veda į infekcijas.
O jeigu tavo pomidorai žemaūgiai arba kompaktiški, susilaikyk nuo perteklinio formavimo. Užtenka pašalinti tik pažeistus ar su žeme kontaktuojančius lapus.
Trumpai tariant, mažiau yra daugiau. Geriau lėtai ir apgalvotai, nei greitai ir žalojant. Pomidorų priežiūra – tai ne tik apie derlių, bet ir apie kantrų, pagarbaus ryšio su augalu kūrimą. Tik tada jų vaisiai tikrai atsilygins skoniu.
