Saulės sistema gali būti daug trapesnė, nei iki šiol manyta. Naujausi tyrimai rodo, kad pakanka vienos svetimos žvaigždės pasirodymo šalia mūsų sistemos, jog iš pusiausvyros būtų išmuštos net stabiliausios planetų orbitos, įskaitant Žemę.
Šią grėsmingą žinią paskelbė žurnalas „New Scientist“, remdamasis naujais modeliavimais. Iki šiol buvo manoma, kad praskrendančios žvaigždės reikšmingos grėsmės nekelia, jos tiesiog palieka kosminį pėdsaką ir keliauja toliau.
Tačiau dabar paaiškėjo, kad toks požiūris gali būti per daug optimistiškas. Nauji duomenys atskleidžia, kad net vienas netoliese praskrendantis dangaus kūnas gali sukelti neprognozuojamą chaosą, galimai kur kas pavojingesnį nei pačios Saulės sistemos vidinės dinamines permainos.
Mokslininkų skaičiavimai atskleidžia, jog esant išoriniam trikdžiui, pavyzdžiui, žvaigždės artėjimui, galimų nelaimių scenarijai tampa realesni ir net greitesni nei buvo manyta.
Jei anksčiau kalbėta, kad planetų susidūrimai arba orbitų sutrikimai gali ištikti po 4–5 milijardų metų, dabar prognozės sugriežtėjo, šie įvykiai galėtų prasidėti gerokai anksčiau, jei tik įsikištų pašalinis kosminis veiksnys.
Grėsmės neapsiriboja Plutonu ar Merkurijumi
Tyrėjų teigimu, Plutonas yra viena iš pažeidžiamiausių planetų ir gali būti tiesiog išmestas už Saulės sistemos ribų. Tuo tarpu Merkurijus, artimiausias Saulei, gali būti arba išsviestas į tolimą erdvę, arba susidurti su pačia Saule.
Net Jupiterio ir Merkurijaus orbitų pokyčiai gali išjudinti visą sistemą, sukeldami pavojų ne tik artimoms, bet ir išorinėms planetoms.
Vienas rimčiausių pastebėjimų – Merkurijaus orbitos pokyčiai kelia 50–80 proc. didesnę riziką kitiems planetų nestabilumams nei manyta anksčiau. Ir nors absoliuti tikimybė, kad tai nutiks per artimiausius kelis milijardus metų, išlieka žema, apie 0,6 proc., ji vis tiek yra didesnė nei bet kada buvo laikoma.
Kas nutiktų Žemei?
Pasak tyrimo, Žemė taip pat gali tapti šio domino efekto auka. Net ir menkas orbitos pokytis gali išprovokuoti katastrofiškus klimato svyravimus, kurie per trumpą laiką paverstų mūsų planetą netinkama gyvybei.
Skaičiavimai rodo, kad tokios rizikos tikimybė siekia 0,05 proc., atrodytų nedaug, bet pakanka tik vieno nepageidaujamo scenarijaus, kad pasekmės būtų neatitaisomos.
Kartu įvardyti ir Marsas (0,3 proc.), ir Venera (0,2 proc.) kaip potencialiai nestabilios planetos, jei įtaką padarytų artėjanti žvaigždė.
Nauja realybė – žvaigždės artėjimo grėsmė
Mokslininkai pripažįsta, kad vis dar mažai tikėtina, kad artimiausiu metu (kosminiu mastu) prie mūsų sistemą priartės tokia žvaigždė, kuri sukeltų chaosą. Tačiau tikimybė išaugo, nuo 1 iki maždaug 1,5 proc. Ir tai jau nebeignoruotinas skaičius.
Tai priminimas, kad mūsų kosminė kaimynystė – gyva, judri ir nenuspėjama. Visata kinta, žvaigždės migruoja, o Saulės sistema nėra uždara ir nepažeidžiama struktūra.
Kiekvienas netikėtas praskridimas gali sukelti rimtus padarinius, net jei tai nutiks tik po milijardų metų. Ir nors žmonija to galbūt nespės pamatyti, šios žinios padeda suprasti, kokie trapūs iš tikrųjų esame.
