Vienas paslaptingiausių, didingiausių ir, turbūt, nesuklysiu pasakydamas, kad mums, ne tik lietuviams, bet ir visam vakarų pasauliui, labiausiai dominantis kraštas – Kinija. Tokio dydžio šalis, su tokiu istoriniu kraičiu, su begaliniu potencialu ir išmone, neišsenkantis žinių šaltinis.
Labai daug galima išmokti iš šios kultūros žmonių ir kartais net nereikia keliauti į pačią Kiniją. Nors ir labai norėčiau ten nuvykti, tačiau čia, Vilniuje, apsilankęs viename kinų restorane buvau gerokai nustebintas. Žinoma, restoranas ne pati tinkamiausia vieta semtis žinių, bet, sakykit ką norit, jei ne kinų maistas ir jų restoranų gausa, maža ką apie juos težinotume.
Įmantrus restorano dekoras
Ketvirtadienio vakarą po darbų nukulniavau į visiškai nepažįstamą vietą – Labdarių gatvėje įsikūrusį kinų restoraną „Du drakonai“. Pirmiausia keista pasirodė, kad nebuvo jokios iškabos su restorano pavadinimu, tačiau suklysti, jog čia ta vieta, abejonių nebuvo, nes tai vienintelis kinų restoranas gatvėje.
Nužengęs keletą laiptelių žemyn ir pravėręs duris pajutau rytietiškus kvapus. Jų pajusti nebuvo neįmanoma, nes lengvas ir malonus nosies kutenimas vertė žengti pirmyn. Virtuvėje, tikra ta žodžio prasme, virė kinų virtuvės meistro Bin Zhao (lietuviškai – Bin Žao) darbas. Girdėjosi kaip dideliu peiliu pjaustomas maistas, kaip ant viryklės žvanginamos gilios wok keptuvės.
Kol ieškojau sau tinkamos vietos prisėsti ir pavakarieniauti apžiūrėjau restorano patalpas. Vienoje iš salių stalai vienas nuo kito atitverti bambukinėmis tvorelėmis taip, kad prie bet kurio stalelio sėdintys žmonės nematytų vieni kitų ir netrikdytų ramybės. Neblogas sumanymas ir gudriai padaryta.
Kita salė skirta daugiau uždaram draugų pasisėdėjimui ar svarbių asmenų dalykiniams pietums su apvaliu stalu ir, kaip įprasta besisukančia centrine dalimi. Labai jauki ir prabanga dvelkianti raudonmedžio baldais apstatyta salės aplinka.
Ir trečioji, turbūt keisčiausia, bet didžiausią įspūdį ir nuostabą palikusi erdvė, su palubėje kabančia plastmasinių gėlių girlianda. Kiek prisimenu, jokiame kitame restorane to nebuvau matęs. Nežinau kieno tai sumanymas ir įdomu – ar tai kiniškas dekoras, ar savininkų išmonė, o gal tiesiog skirta prabangos ir stiliaus nereikalaujančiam svečiui?
Be išradingų tvorelių ir keistų girliandų buvau sužavėtas piešiniais ant sienų, o tiksliau jų reprodukcijomis. Maniau, kad tai tiesiog kokio nors mūsų vietinio menininko sugalvoti darbai, tačiau pasidomėjęs internete aptikau istorinius kinų tapybos darbus. Ir vos neapsiverčiau aukštielninkas, kai pamačiau tuos pačius meno šedevrus. Pasirodo, kad tie piešiniais tokie pat populiarūs rytų šalyse kaip ir paslaptingai besišypsančios Mona Lizos paveikslas vakaruose. Štai jums ir atsakymas į klausimą, ar galima ko nors išmokti iš kinų restoranų.
Nemėgsti grybų, geriau neimk jų
O pasimokyti yra ir dar daugiau ko, net iš patiekto maisto. Jei būčiau silpnesnių nervų ir jautresnis kvapams, tikrai būčiau atsikėlęs ir išėjęs. Aš taip nesielgiu. Nepasidaviau emocijoms ir jausmams. Puikiai suvokiau, kad tai, ką matau ir užuodžiu visai normalu, tik aš nesu prie įmantraus patiekalo su grybais pratęs. Tiksliau, prie vieno iš patiekalo ingridiento, apie kurį, manau, turėjo įspėti padavėja, jei ji profesionalė.
Patarimas visiems, jei matote meniu nepažįstamų sudedamųjų patiekalo dalių, būtinai pasiteiraukite kas tai. O jei maža patiekalo porcijos kaina siekia 32 Lt, būtinai.
Gyvas karpis arba kaip jam likti nesuvalgytam
Kitas patiekalas, kuriuo teko vaišintis, pakankamai paprastas ir be jokių keistenybių – kepti, marinuoti su česnakais, oto gabaliukai sojų padaže. Maža porcija 42 Lt, didelė 60 Lt. Šis žuvies patiekalas tiks tiems, kurie mėgsta labiau natūralesnį žuvies skonį, nei perkrautą prieskonių ar pagardų. Visai nepanašus į tuos kinų patiekalus, kuriuos dažniausiai lietuvaičiai valgo.
Beje, įdomu tai, kad mėgstamiausi restorano lankytojų patiekalai, kuriuose yra žodžiai Gou Bao. Ar tai reiškia, kad lietuviai bijo eksperimentuoti, bijo naujų skonių ir pojūčių? Gal ir taip. Juk meniu sudarytas iš daugiau kaip 300 skirtingų patiekalų ir išsirinkti tą, kuris labiausiai tinka tikrai nepaprasta. Kai tuo tarpu virtuvės šefas jau planuoja papildyti meniu net iki 500. Įdomu, ar bus nors vienas svečias įveikęs tokį meniu?
Peržvelgiau kiekvieną puslapį stengdamasis nepraleisti kuo įdomesnių detalių ir atradau, kad galima užsisakyti jūros šukučių, oto, krokodilienos, elnienos, avienos, kalakutienos, antienos, veršienos mėsų patiekalų, gausybė vegetariškų gaminių, jūros gėrybių bei desertų. Pastarųjų kainos stulbinančios – 20 Lt.
Dienos pietūs susidedantys iš sriubos, salotų ir karšto patiekalo, kuris pasirenkamas iš 15 skirtingų pasiūlymų – 11,99 Lt. Yra ir brangesnių patiekalų iki 150 Lt. Tačiau įsivaizduokite, kokia turėtų būti kaina patiekalo, kai užsakomas gyvas omaras. Anot restorano vadovo, kartą vienam svečiui teko omarą atvežti iš Rygos, kuris beje, buvo atgabentas iš Kanados. Žinoma, tokie dalykai nedaromi paskutinę minutę, viskas buvo suderinta keletą dienų prieš vakarienę ir įgyvendinta. Beje, virtuvės šefas užsiminė, kad galėtų pagaminti ir uždraustą patiekalą – gyvą karpį. Sakoma, kad tai turbūt pats didžiausias delikatesas Kinijoje.
Niekada neteko matyti ir ragauti, ir sunku įsivaizduoti kaip tokiu atveju sureaguočiau. Ar atsisakyčiau? Geras klausimas.
Vertinimas
„Du drakonai“ Labdarių gatvėje nėra ta idilė, kurios mes visada ieškome ateidami į restoraną. Tačiau tai yra visiškai priešingos vakarų kultūrai virtuvės restoranas. Gal mes išlepinti, o gal norime nebūtų dalykų, o gal paprasčiausiai nuvykę Kinijon pamatytume, kad Lietuvoje esantys restoranai yra tokio aukšto lygio, jog nustosime ieškoti geresnių. Tačiau viena, bet kokie nuotykiai verti naujų atradimų. Nuvykite, aplankykite ir įvertinkite. Mano vertinimas būtų 8 balai.
Ramūnas Dieliautas
