Europos piliečių pasitikėjimas Europos Sąjunga išaugo iki 52 proc., o tai geriausias rodiklis nuo 2007 metų. Jaunimas yra labiausiai teigiamai nusiteikusi visuomenės grupė, net 59 proc. 15–24 metų amžiaus respondentų palankiai vertina ES veiklą. Tiek pat pasitikima ir Europos Komisija.
Palyginimui, nacionalinės vyriausybės ir parlamentai sulaukia gerokai mažesnio pasitikėjimo, vos 36 ir 37 proc. Tai rodo, kad Bendrija daugeliui gyventojų atrodo patikimesnė nei nacionalinės institucijos – ypač aktualu laikotarpiu, kai nacionalinė politika dažnai virsta emociniu mūšio lauku.
Dar vienas įdomus faktas yra tas, kad net 75 proc. apklaustųjų jaučiasi esą ES piliečiai. Tai aukščiausias lygis per daugiau nei 20 metų, ir ženklas, kad bendros tapatybės jausmas stiprėja.
Euro vis dar stiprėja – pasitikėjimas bendra valiuta pasiekė rekordą
74 proc. europiečių palaiko bendrą valiutą, o tai geriausias rezultatas nuo euro įvedimo. O šalyse, kurios priklauso euro zonai, šis skaičius dar didesnis – 83 proc. Net ir matydami ekonominius svyravimus, žmonės vis dar mato eurą kaip stabilumo simbolį.
Nors 44 proc. europiečių mano, kad ekonominė padėtis yra gera, 48 proc. ją vertina kaip blogą. Visgi dauguma prognozuoja stabilumą artimiausiais metais ir tai jau savaime rodo šiek tiek optimizmo, kurio seniai pasigesta.
Be to, 69 proc. gyventojų mano, kad ES yra stabilumo šaltinis globaliame kontekste. Ir tai pasakyta ne iš romantizmo, tai atsakymas į nerimastingą laikmetį.
ES gynyba tampa svarbiausia piliečių prioritetu
Apklausa atskleidė, kad 81 proc. europiečių palaiko bendrą gynybos ir saugumo politiką, o tai aukščiausias rodiklis nuo 2004 metų. Visiškai aišku – kai šalia vyksta karas, žmonės nebenori būti vieni.
80 proc. respondentų pritaria atsakomosioms priemonėms, muitams ar kitoms ekonominėms sankcijoms, jei kitos valstybės taiko nepalankias priemones. Tai signalas, kad visuomenė nori ryžtingos ir save ginančios Sąjungos.
Svarbiausi finansiniai prioritetai gyventojų akimis – gynyba ir saugumas (43 proc.), užimtumas ir sveikata (42 proc.), švietimas ir kultūra (34 proc.). Tai aiškiai išskiria žmonių lūkesčius, kurių pagrindas – stabilumas ir socialinė gerovė.
Kokios ES ateities laukia žmonės?
Respondentai tikisi, kad saugumas, ekonomika, migracijos valdymas ir klimato kaita taps kertinėmis ES politikos kryptimis. 39 proc. kaip svarbiausią prioritetą nurodo saugumą, 29 proc. – ekonomiką, 24 proc. – migraciją, tiek pat – klimato problemas.
41 proc. europiečių mano, kad taika geriausiai atspindi ES tapatybę. Tai dviem procentiniais punktais daugiau nei anksčiau. Tarp kitų vertybių – demokratija (33 proc.) ir teisės viršenybė (28 proc.).
Parama Ukrainai nemažėja, o Rusija – didžiausia grėsmė
Net 80 proc. apklaustųjų remia ukrainiečių pabėgėlių priėmimą, 76 proc. pritaria finansinei ir humanitarinei paramai, 72 proc. – ekonominėms sankcijoms Rusijai. Taip pat 60 proc. nori matyti Ukrainą kaip ES narę, o 59 proc. palaiko karinės paramos tiekimą.
77 proc. respondentų įvardijo Rusiją kaip pagrindinę grėsmę Europos saugumui. Ši nuostata išlieka stabili nuo pat karo pradžios.
Europos piliečiai šiuo metu ne tik labiau pasitiki ES, bet ir nori, kad ji būtų aktyvi, ryžtinga, gynybai pasirengusi struktūra.
Augantis pasitikėjimas rodo, kad net ir neramiais laikais žmonės siekia vienybės. Ir galbūt tai pats vertingiausias signalas, kokį galima gauti iš apklausos, ne apie skaičius, o apie norą priklausyti kažkam, kas duoda viltį.
