Kartais viskas lyg ir gerai: partneris šalia, santykiai tvirti, laiko yra, bet kažkas viduje lyg sustingę. Noras lyg palikęs kambarį. Nėra aiškios priežasties – ne nuovargis, ne konfliktas, ne liga. Tiesiog trūksta impulso. Ir tai glumina. Kodėl?
Daugelis iškart kaltina stresą ir tai dažnai pagrįsta. Tačiau neretai tikrasis kaltininkas slypi visai kitur. Ne išorėje, o kasdienybėje. Tai, kaip valgai, kiek judėjai, ką darė tavo kūnas visą dieną, visa tai įrašo ženklus į tavo hormonų sistemą.
Seksualinis potraukis nėra jungiklis, tai jautrus mechanizmas. Jis reaguoja į hormonų svyravimus, cukraus kiekį kraujyje, net į tai, ar kvėpuoji paviršutiniškai ar giliai. Ir kartais tai, ką laikome nekalta rutina, iš tikrųjų sistemingai mažina mūsų norą.
Kūnas saugo, bet ne visada protingai
Kai kūnas jaučia grėsmę – jis išjungia tai, kas jam atrodo negyvybiškai svarbu. Ir reprodukcinė funkcija, įskaitant seksualinį potraukį, atsiduria paskutinėje eilėje. Jeigu išsekęs, išvargintas, perkrautas organizmas nusprendžia taupyti – jis pirmiausia sumažina libido.
Tačiau problema ne visada susijusi su emociniu stresu. Dažnai tai būna fiziologinė būsena: lėtinis miego trūkumas, per daug kofeino, kraštutinė dieta, net žemas kalorijų kiekis. Tavo kūnas mato tai kaip grėsmę ir reaguoja.
Lytinis potraukis mažėja ne todėl, kad nori mažiau, o todėl, kad tavo sistema apsauginė, ji paprasčiausiai taupo energiją. Svarbiausia čia, kad tai ne gėda ir ne defektas. Tai natūralus mechanizmas. Bet būtent todėl jis toks apgaulingas, nes jautiesi lyg viskas gerai, o iš tikrųjų kūnas spaudžia stabdžius.
Cukraus šuoliai – saldus kelias į niekur
Viena iš dažniausiai ignoruojamų priežasčių – gliukozės šuoliai kraujyje. Kai valgai daug greitų angliavandenių, saldumynus, perdirbtus užkandžius, saldintus gėrimus, cukraus lygis pakyla labai greitai. Ir tada taip pat greitai krenta. Kartu su juo ir nuotaika, ir energija, ir net dopamino gamyba.
Kuo daugiau tokių šuolių – tuo labiau organizmas bijo netekti stabilumo. Tuomet kyla kortizolio lygis – streso hormonas. Jo augimas ilgainiui slopina testosteroną (taip, ir moterų organizme jis egzistuoja), o tai tiesiogiai veikia potraukį.
Be to, per daug cukraus sukelia uždegiminius procesus, o tai gali paveikti kraujotaką ir net genitalijų jautrumą. Ir čia jau ne tik psichologija, paprasčiausia biochemija. Todėl ryto bandelė, vakaro gazuotas limonadas ar vienas šaukštelis cukraus kavoje tampa trukdžiu, kurio net nepastebi.
Per mažai riebalų – per mažai hormonų
Mados diktuoja švarų valgymą, mažai riebalų, tik salotos, avižos ir šviežias oras. Bet hormonai gaminami ne iš vandens. Jiems reikia riebalų – sveikų, stabilizuojančių, palaikančių. Jeigu tavo mityboje nuolat trūksta riebalų, ypač omega-3, hormonų gamyba slopsta.
Ir kartu mažėja ir estrogenas, ir testosteronas, ir net serotoninas. Kūnas nori saugumo. Jei jis mato, kad nuolat gauni reikiamas medžiagas – jis atsipalaiduoja. Jei jų trūksta, tuomet jis ima taupyti, mažina funkcijas, stabdo net tai, kas tau svarbu.
Moterys ypač jautriai reaguoja į riebalų trūkumą ir tai gali lemti ciklo sutrikimus, sausumą, nuotaikų svyravimus ir taip, sumažėjusį potraukį. Taigi net ir sveika dieta gali būti išderinimo priežastis, jeigu trūksta elementarių statybinių medžiagų.
Judesio trūkumas – stagnacija ir psichikai, ir kraujotakai
Kai kūnas juda, jis išlaisvina energiją. Didėja endorfinų kiekis, gerėja kraujotaka, o kartu ir jautrumas. Jei sėdi visą dieną, kraujas teka vangiai, dubens sritis mažiau aprūpinama deguonimi, o tai tiesiogiai veikia tiek potraukį, tiek malonumo patyrimą. Judėjimas neturi būti intensyvus.
Kartais užtenka pasivaikščiojimo, lengvo tempimo, šokio virtuvėje, bet tai signalas kūnui, kad gyvenimas vyksta. Ir kad galima leisti sau pajusti. Kai nejuda kūnas – nejuda ir emocijos. O seksualinis potraukis reikalauja ne tik noro, bet ir vidinės gyvybės. Jis prasideda ne nuo kūno dalių, o nuo vidinio „taip“.
Įpročiai, kurie užblokuoja norą nepastebimai
Kartais kaltiname save, partnetį ar santykius, bet tiesa slypi tame, kaip leidžiame dieną. Ar leidžiame sau iš tikrųjų atsipalaiduoti? Ar valgome taip, kad kūnas gautų, ko jam reikia? Ar miegame ne tik pakankamai valandų, bet ir ramiai?
Tai, ką darai iš inercijos – gali tapti tuo, kas tyliai, bet stabiliai stabdo tavo intymų gyvenimą. Nėra jokio vieno stebuklingo sprendimo, bet yra vienas paprastas principas: jei nori daugiau potraukio – pradėk duoti kūnui tai, ko jam reikia: tikrą maistą, judesį, poilsį. Ir leisk sau gyventi ne tik funkcijoje, bet ir malonume.
