Aviacijos pramonė gali ruoštis radikaliems pokyčiams. Pastaruoju vis garsiau kalbama apie tai, kad netolimoje ateityje keleiviai kai kuriuose skrydžiuose galėtų keliauti stovėdami. Nors idėja gali pasirodyti kaip juokas arba futuristinė fantazija, realybėje ją rimtai svarsto ne viena oro linijų bendrovė.
Kėdžių atsisakymas lėktuvuose skamba šokiruojančiai, tačiau šis sprendimas neatsirado iš niekur. Tiesą sakant, jis jau buvo viešai pristatytas dar 2018 metais Hamburge vykusioje parodoje „Aircraft Interiors Expo“.
Italų kompanija „Aviointeriors“ ten pristatė savo „Skyrider 2.0“ koncepciją, minimalistinio dizaino sėdimas vietas, labiau primenančias balno formos atramas nei įprastas kėdes. Toks sprendimas leistų sutalpinti iki 20 proc. daugiau keleivių į tą pačią erdvę.
Tai nebūtų stovėjimas tiesiogine prasme, keleiviai būtų pritvirtinti prie vertikaliai išdėstytų sėdynių struktūrų su atrama, leidžiančia išlaikyti pusiausvyrą. Šios vietos būtų skirtos trumpiems, ne ilgesniems kaip dviejų valandų skrydžiams.
Tiesa, nors ši koncepcija buvo entuziastingai sutikta kaip inovatyvi, jos diegimas sustojo dėl griežtų aviacijos saugos reikalavimų.
Idėja ypač domina pigių skrydžių bendroves. Dar 2010 metais apie stovimas vietas rimtai kalbėjo „Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary. Tuomet jis neslėpė, kad tokios vietos galėtų sumažinti bilietų kainas, o keleivių srautus padidinti.
Nors dėl reguliavimo iššūkių planai buvo atidėti, idėja nėra pamiršta. Pastaruoju metu vėl pasirodo signalų, kad stovimų vietų koncepcija gali būti atgaivinta, o socialiniuose tinkluose vis dažniau užsimenama, jog tokių vietų galime išvysti jau artimiausiais metais.
Prieš keletą dienų socialinių tinklų veikėjas Oli Londonas pareiškė, kad stovimos vietos gali pasirodyti kai kuriuose skrydžiuose jau kitais metais. Šiuo metu tai dar nėra patvirtinta nė vienos oro linijų oficialiai, tačiau pats faktas, kad tokia žinia vėl pasiekia viešumą, rodo, kad diskusijos įgauna pagreitį.
Kodėl tokia idėja kelia tiek aistrų? Viena vertus, akivaizdu, kad stovimos vietos galėtų ženkliai sumažinti bilietų kainas – ypač tais atvejais, kai žmonėms svarbiausia greitai ir pigiai pasiekti tikslą. Kita vertus, kyla abejonių dėl komforto ir, svarbiausia, saugumo.
Aviacijos taisyklės vis dar griežtai reikalauja, kad kiekvienas keleivis skrydžio metu turėtų vietą su saugos diržu. Tokių vietų įteisinimas reikalautų reglamentų pakeitimų, o tam reikia ne tik techninių sprendimų, bet ir politinės valios.
Jei šis modelis kada nors bus įgyvendintas, tikėtina, kad jis pasirodys tik labai trumpuose skrydžiuose – regioniniuose maršrutuose, kurių trukmė neviršija 1–2 valandų. Tokios kelionės dažnai prilygsta autobusų ar traukinių važiavimui, kur stovimos vietos nėra naujiena.
Tiesa, lėktuvas yra kitokio pobūdžio transporto priemonė, todėl žmonių psichologinis pasirengimas čia bus labai svarbus faktorius.
Kol kas stovimos vietos išlieka eksperimentine koncepcija, tačiau jei brangstant aviacijos ištekliams ir augant konkurencijai oro linijos ieškos būdų, kaip dar labiau sumažinti sąnaudas, galime tikėtis, kad net ir tokios radikalios idėjos taps realybe.
Ir tuomet klausimas bus nebe „ar įmanoma stovėti lėktuve?“, o „ar tikrai noriu už tai sumokėti mažiau, nei sėdėdamas?“.
