Kai smidrai atsiranda parduotuvėse, tai ženklas, kad atėjo pavasaris. Jie gražūs, žali, trapūs – tarsi kvietimas į šviežesnį, lengvesnį valgymą. Tačiau realybė dažnai būna kiek kitokia: namie jie virsta minkšta, beskone mase. Kas nutinka?
Tikriausiai – nieko tragiško. Tiesiog kelios smulkmenos gaminimo metu nebuvo įvertintos. Smidrai nėra išrankūs, bet jiems reikia pagarbos. Jie nemėgsta būti verčiami: ar tai būtų per ilgas virimas, ar per maža erdvė puode.
Gerai paruošti jie kvepia pavasariu ir traškumu. Blogai – primena kažką tarp košės ir garstyčių lapų. Todėl jei nori, kad šparagai pagaliau būtų tokie, kokių tikiesi – laikas žinoti, kaip elgtis su jais teisingai.
Ar smidrus reikia skusti?
Atsakymas priklauso nuo to, kokius smidrus turi – žalius ar baltus. Žaliųjų smidrų skusti nereikia. Jų odelė yra plona ir verdama tampa švelni. Pakanka nulaužti ar nupjauti apatinę, sumedėjusią dalį, nes ji vis tiek nebūtų skani. Geriausia yra sulenkti stiebą, ir jis lūžta ten, kur prasideda valgoma dalis. Baltieji smidrai – kita istorija. Jų odelė kieta, todėl be skutinėjimo neišsiversi.
Nuvalyk ją daržovių skustuku, nuo viršaus žemyn, bet palik galvutę. Ji pati minkščiausia, ir kaip tik ją norisi išsaugoti sveiką. Nulaužk ir apatinę, sumedėjusią dalį, taip pat kaip ir su žaliaisiais. Ši nedidelė pastanga vėliau atsiperka: skonis bus vientisesnis, tekstūra švelnesnė, o pats valgymas – daug malonesnis.
Didžiausia klaida – netinkamas puodas
Dauguma žmonių tiesiog meta smidrus į pirmą pasitaikiusį puodą su vandeniu. Tačiau per žemas puodas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl smidrai tampa pervirę, vandeningi ir praradę spalvą. Smidrus geriausia virti vertikaliai, aukštame puode. Kodėl? Todėl kad jų galvutės – jautriausios, greičiausiai suminkštėjančios.
Jei jas virsi vandenyje – jos išsitroškins greičiau nei reikia. Jei leisi joms virti tik garuose, jos išlaikys formą ir skonį. Apatinė stiebo dalis, kuri kietesnė, liks vandenyje ir virs tiek, kiek reikia. Jei neturi specialaus smidrų indo – galima panaudoti siaurą, aukštą puodą ar net nedidelį stiklainį, įstatytą į didesnį puodą. Svarbu, kad smidrai turi stovėti, ne plūduriuoti.
Virimo laikas pagal rūšį ir storį
Žalieji smidrai paprastai verdami nuo 4 iki 10 minučių. Viskas priklauso nuo jų storio – ploni stiebai suminkštėja greičiau, stambesniems reikia kiek ilgiau. Jei nori šiek tiek pašvelninti jų natūralų kartumą, tuomet į vandenį įberk žiupsnelį cukraus. Tai mažas triukas, bet tikrai veikia. Baltiems smidrams reikia šiek tiek daugiau laiko, apie 7–15 minučių.
Jie tankesni, todėl ilgiau minkštėja. Tačiau jų skonis švelnesnis, labiau primenantis tradicines daržoves, kaip žiediniai kopūstai ar jaunos bulvės. Pervirti smidrai tampa gleivėti, praranda spalvą ir iš savęs išleidžia visą skonį. Tad stebėk laiką. Jei smidrai šiek tiek lankstosi, bet dar laiko formą – metas juos traukti.
Po virimo – šaltas vanduo
Kai smidrai jau išvirti, svarbu juos iškart perlieti šaltu vandeniu. Tai sustabdo virimo procesą, išlaiko spalvą ir tekstūrą. Be to, šiek tiek traškumo šparagams suteikia tą malonų skirtumą tarp naminio ir pervirto skonio. Jeigu ruošiesi dėti smidrus į salotas ar prie žuvies – šis žingsnis yra būtinas. Jie išliks gražūs, gaivūs, nepervirti ir nesuminkštėję iki netinkamos ribos.
Kur naudoti ir su kuo derinti?
Smidrai tinka tiek pusryčiams, tiek pietums ar net vakarienei. Jie dera su keptais kiaušiniais, karštomis bulvėmis, žuvimi, vištiena ar varške. Iš jų galima virti sriubą, kepti ant grilio arba dėti į daržovių tartą. Taip pat, patariam išbandyti su citrina ir parmezanu, sviestu ir česnaku ar net su lašeliu medaus. Kai tik išmoksti juos virti teisingai, smidrai tampa universalia, pavasariška baze daugeliui patiekalų.
