Kartais atrodo, kad viskas, kas susiję su sveikata ir svoriu, sukasi tik apie tai, ką dedame į lėkštę. Kiek baltymų, kiek cukraus, kiek riebalų. Bet ką, jei svarbi ne tik lėkštė, o tai, kaip prie jos sėdime? Ir kaip valgome?
Šiuolaikinis gyvenimo tempas skatina viską daryti greičiau: dirbti, spręsti, reaguoti. Valgymas tampa dar viena užduotimi. Tačiau būtent čia slypi vienas iš tų paprastų dalykų, kurių poveikis yra labai konkretus. Kartais pakanka vienos nedidelės korekcijos, kad kūnas pradėtų veikti kitaip.
Ir ne, čia nebus apie tai, ką reikia išbraukti iš mitybos ar griežtai atsisakyti. Tai apie vieną pokytį, kuris neturi nieko bendro su turiniu lėkštėje. Bet turi daug bendro su tuo, kaip organizmas supranta, kada jau gana.
Valgymo greitis – daugiau nei įprotis
Daug kas net nesusimąsto, kaip greitai valgo. Pavalgė ir toliau prie darbų. Tačiau mokslininkai teigia, kad tai gali būti viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl svoris auga, o virškinimas stringa. Ir tai nėra tuščia teorija.
Tyrimai rodo, kad greitai valgantys žmonės net keturis kartus dažniau susiduria su metaboliniu sindromu. Jų rizika susirgti antro tipo diabetu – dvigubai didesnė. Priežastis yra paprasta: organizmas tiesiog nespėja užfiksuoti, kada jau sotus.
Kai valgome lėtai, veikia sotumo mechanizmas. Signalas iš skrandžio į smegenis keliauja ne iškart. Todėl valgant lėtai, šis signalas turi laiko pasiekti tikslą ir sustabdyti mus laiku.
Ką reiškia valgyti lėtai?
Tai nereiškia, kad reikia kramtyti kaip sraigė ar pietauti dvi valandas. Tai apie sąmoningumą. Vienas paprastas pavyzdys: ar žinai, kiek kartų sukramtai vieną kąsnį? Dauguma net nesuskaičiuoja. O juk tai tiesiogiai susiję su virškinimu.
Greitas valgymas dažnai reiškia ir blogesnį maisto susmulkinimą. Skrandis gauna didesnius gabalus, o tai padidina rūgštingumą, sukelia pilvo pūtimą, net pykinimą. Be to, valgydami greitai dažnai suvalgome daugiau, nei reikėtų tik todėl, kad nespėjome pasijusti sotūs.
Paprasti būdai, kaip sulėtinti
Norint keisti šį įprotį, nereikia nei specialios dietos, nei griežtos disciplinos. Pakanka keturių mažų žingsnių, kuriuos galima įgyvendinti jau šiandien.
Pirmas – atitraukti dėmesį nuo telefono, televizoriaus ar kompiuterio. Skirk laiką tik valgymui. Kai akys ir galva užsiėmusios kitu dalyku, maistas tiesiog dingsta ir nesijaučia, kiek jo iš tiesų buvo.
Antras – kramtyk ilgiau. Tai ne apie skaičių, o apie dėmesį: pastebėk skonį, tekstūrą, kvapą. Kai kramtai ilgiau, kūnas gauna signalą, kad valgoma, ne ryjama.
Trečias – daryk pertraukėles tarp kąsnių. Atidėk šakutę, atsigerk vandens, neskubėk imti kito kąsnio iškart po paskutinio. Tai padeda ne tik fiziškai sulėtinti tempą, bet ir geriau suvokti sotumo jausmą.
Ketvirtas – valgyk ramioje aplinkoje. Jeigu valgai stovėdamas, skubėdamas, triukšme – kūnas jau iš anksto pasiruošęs ne virškinti, o gintis. Nustatyk lėtą tempą, nes jis padės visam virškinimo procesui.
Kodėl verta pabandyti?
Galima valgyti tas pačias bulves, tą patį troškinį, tą pačią sriubą – ir vis tiek jaustis kitaip. Nes ne maistas pasikeitė, o būdas, kaip su juo elgiamasi. Ir tai veikia ne tik skrandį, bet ir smegenis, nuotaiką, energiją po valgio.
Maitintis lėtai tikrai nbėra mada ar nauja sveikatos tendencija. Tai labai senas principas, kurį šiuolaikinis tempas beveik ištrynė, o dabar metas jį prisiminti.
Maža kasdienė korekcija – lėtesnis valgymas – gali tapti dideliu sveikatos laimėjimu. Nepriklausomai nuo to, ar valgai salotas, ar cepelinus. Nes svarbu ne tik ką valgai, bet ir kaip.
