Lietuvos vairuotojams artimiausiais metais gali tekti gerokai patuštinti pinigines – ekspertai prognozuoja, kad 2030-aisiais litras dyzelino gali kainuoti net pustrečio euro.
Tokią išvadą lemia tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje augantys mokesčiai, kurie, pasak analitikų, iki to laiko bus padidinę degalų kainas iki neregėto lygio.
Toks kainų šuolis paveiktų ne tik vairuotojus, bet ir visą ekonomiką – brangstant degalams, neišvengiamai kils ir prekių bei paslaugų kainos. Infliacijos spaudimas augtų, o pirkėjų galimybės mažėtų.
Degalai brangsta jau dabar
Kainų pokyčiai jau juntami šiandien. Dar 2023 metų gruodžio 9 dieną dyzelinas degalinėse vidutiniškai kainavo 1,42 euro už litrą. Šiandien kaina šoktelėjo iki 1,47 euro. Panaši situacija ir su benzinu, nes jis brango nuo 1,38 iki 1,42 euro už litrą.
Tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje degalai pastebimai pigesni, dyzelinas ten kainuoja maždaug 8 centais mažiau. Dėl to Lietuvos vairuotojai vis dažniau renkasi užsipilti degalų anapus sienos, o tai daro tiesioginę žalą vietos verslui ir valstybės biudžetui.
Pasak Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininko Karolio Stasiukyno, dėl degalų kainų skirtumo Lietuva praranda ne tik gyventojų pinigus, bet ir mokesčius, kuriuos ketinta skirti svarbioms sritims – gynybai, pensijoms ar sveikatos apsaugai.
Kodėl dyzelinas taip brangs?
Brangimo priežastys slypi ne tik rinkos svyravimuose. Anot energetikos eksperto Martyno Nagevičiaus, pagrindinį kainų šuolį lems nuosekliai didinamas akcizas, kuris jau yra priimtas ir toliau didės 2026 ir 2027 metais.
Be to, įsigalios Europos direktyvos reikalavimai ir degalų pardavėjai turės pirkti taršos leidimus, o tai padidins kainą dar labiau.
Skaičiuojama, kad vien tik šie reguliaciniai pokyčiai gali pakelti dyzelino kainą iki 2,5 euro už litrą. Ir tai – be kitų galimų geopolitinių ar rinkos šuolių.
Pabrangti turėtų ir benzinas. Kadangi šios rūšies kuras išskiria daugiau anglies dioksido nei dyzelinas, CO2 mokesčio įtaka jam gali būti dar didesnė.
Poveikis ekonomikai – neišvengiamas
Brangesni degalai tiesiogiai paveikia logistiką, o tai automatiškai atsiliepia visai prekių ir paslaugų grandinei. Pasak „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, dyzelinas yra vienas pagrindinių logistikos sąnaudų veiksnių.
Tad augančios degalų kainos neišvengiamai reiškia didesnes logistikos kainas, kurios vėliau persiduoda visoms kitoms verslo sritims ir galutiniam vartotojui.
Ateities scenarijus: brangūs degalai taps norma?
Jeigu prognozės išsipildys, artimiausiais metais gyventojai turės permąstyti savo mobilumo įpročius. Transporto išlaidos didės, todėl gali keistis ir vartotojų elgsena, daugiau žmonių ieškos ekonomiškesnių automobilių, rinktųsi viešąjį transportą ar elektromobilius.
Tačiau iki tol laukia ne vienas finansinis iššūkis. Ekspertai sutaria, kad dyzelinas už 2,5 euro nėra fantastika, o labai tikėtinas scenarijus. Ir jei laiku nebus imtasi sprendimų, tokios kainos gali tapti ne išimtimi, o nauja kasdienybe.
